Problema: nepilietiškas jaunimas

Spalio dvyliktoji - ta riba, kuri nukirs bet kokias abejones ir mąstymus- šią dieną Lietuva turi išsirinkti naująjį Lietuvos Respublikos Seimą.Kandidatų nemažai- pasirinkimas išties platus. Tik kyla klausimas: ar keturi metai,praėję nuo paskutinių seimo rinkimų, pakeitė mūsų visuomenės požiūrį į balsavimo teisę?

2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo vos 40 procentų rinkėjų, kurių dauguma- suaugę ir pagyvenę žmonės. Kodėl jaunimas neišreiškia savo pozicijos dėl Lietuvos valdančiųjų asmenų?

Pilietiškas jaunuolis

Tai gan retas reiškinys mūsų visuomenėje. Galbūt trūksta informacijos, paskatinimo. Gal nesuprantama balsavimo teisės reikšmė ir ypatingumas.Keista, nes dabartinis jaunimas kiekvienoje situacijoje griebiasi savo teisų, tačiau šioji lieka užmiršta. Kodėl?

Pilietiškumo pamokos mokykloje vyksta, tačiau klausimas, ar tinkama linkme jos „pasukamos“.Taip pat verta pabrėžti, kad šias pamokas turi tik septintų-aštuntų klasių moksleiviai.

„Per pilietiškumą? Mokomės viską. Apie seimą, pinigus.Man pilietiškumo pamokos nepatinka- jos nuobodžios.Ir dėstoma tai, ką mes iš esmės žinome.“,- pasakoja aštuntos klasės moksleivis, paklaustas apie pilietiškumo pamokas mokykloje.

Matome, kad šios pamokos suteikia teorinį švietimą, tačiau neskatina jaunimo būti aktyviais visuomenės nariais.

Jaunime,rinkis rimtai!

„Jaunime, rinkis rimtai!“- tai šiuo metu vykdomas projektas, kurio tikslas- paskatinti jaunus žmones balsuoti.Pirmasis šio projekto etapas- paskaitos vyresniųjų klasių mokiniams mokyklose. Šių susitikimų metu yra išsiaiškinamos priežastys, kodėl žmonės eina balsuoti ir kodėl ne.

Laiko trūkumas, nusivylimas valdžia, tinkamų kandidatų nebuvimas- tai kelios jaunimo išsakytų minčių.
Tačiau teoriškai jauni žmonės suranda daugiau argumentų už nei prieš ėjimą išreikšti savo nuomonės balsuojant.

„Džiugu, kad vyksta toks projektas. Dabar, išklausiusi šią paskaitą ir sudalyvavusi diskusijoje, aš atradau savyje nemažai noro eiti balsuoti. Tad- projektas tikslą pasiekė.“,- po paskaitos dalinosi įspūdžiais dvyliktos klasės moksleivė.


„Nemanau, kad draugai eis balsuoti“

Įdomu, ką apie balsavimo teisę mano ir kalba pats jaunimas.Tad pakalbinome aštuoniolikmetį Gediminą Kontrimavičių.

Ar ruošiesi eiti balsuoti?Kodėl?

Taip,nes turiu savo nuomonę ir noriu ją išreikšti.

Ką manai apie tuos, kurie neina balsuoti?

Manau,kad jeigu nesidomi politika ir jiems visiškai neįdomu,kas vyksta valstybės viduje,tai ir gerai,kad neina ,nes būna manipuliuojimi kitų ir rinkimai tampa neskaidrūs. Na,o tie, kurie tuėdami nuomonę neina,nes galvoja,kad nieko nepakeis, yra,mano nuomone, apgailetini,nes mes esame valstybės dalis ir turime išreikšti nuomonę ir ginti savo interesus,kad po to neverkšlentume dėl netinkamų įstatymų ir sąmyšio bei skandalų seime.

Yra sakoma, kad balsavimas- privilegija. Ar sutinki su šiuo teiginiu?

Tai yra kiekvieno pilietinė pareiga ir taip,tai- privilegija,nes kiekvienas pilnametis gali laisvai reikšti savo nuomonę.

Ar tavo draugai,pažįstami ruošiasi eiti balsuoti? Ar diskutuojate rinkimų tema?

Kartais padiskutuojame apie politiką,bet tai nėra viena pagrindinių temų.O dėl draugų balsavimo- dar nežinau.Kiek žinau-draugai nelabai domisi politika,tai manau, kad daug kas gali ir neiti.

Ar reklamos paskatins?

Televizijoje, radijuje bei mieste matome ir girdime daugybę reklamų, plakatų, šūkių, kurie skelbia, kad balsavimo teisė- didžiausia žmogaus privilegija, kad valdžią išsirinkti turime patys, galiausiai, kad rinktis turime atsakingai.Tačiau, ar visa tai veiksminga- galime tik spėlioti ir laukti spalio mėnesio vidurio. Galime tik pasidžiaugti, kad ši problema pastebėta ir priemonių imtasi- kada nors juk pasieksime to, kad Lietuvos visuomenė bus pilietiška ir aktyvi.



Kaišiadorių rajono laikraštis
"Atspindžiai"


Bor.