Savaitės geriausi

Ėt, tos savaitės bėga tokiu greičiu... :) Per kovo 22d. - 28 d. buvo patalpinti 53 moksleivių kūriniai.

Eilės:

1. Simas Čelutka "geluonis"
2. Aiškiaregė "Dangaus žydėjimo metas"
3. Spotuška "Dausų link"
4. Be garso "klajūnui II"
5. Pūkuotuko draugė "Antraeiliai žaidimai"

Proza:

1. Ieva ir Arnas "Žalieji kambariai"
2. Knysliukas_keičia_kailį "Tik nesijuok"
3. galimanevadinti "Jie mano ketvirtadienis"
4. Fever "Langas, pro kurį matau dangų (2)"
5. cocoro "Mano laidotuvės"

Trečiasis atėjimas su nusivylimais. Aukštalygininkai

Sveiki, mielieji pertraukiečiai!
Vėl rašau dėl kelių pastebėjimų. Ypač tai krito į akį man neseniai, pradėjus daugiau publikuoti, nes savus kūrinius, žinoma, žiūri ir tikrini labiau nei kitų, nuolat sukasi mintys-kada įvertins, kokius atsiliepimus parašys ir, žiūrėk, jau į naršyklės laukelį vedi www.pertrauka.lt , tačiau yra...
PROBLEMA:
Aukštalygininkų neaplankyti kūriniai!

• Dėl aukštalygininkų pasyvumo ar dėl jų skaičiaus ir nebesugebėjimo susidoroti su mūsų publikuotų kūrinių skaičiumi, kūriniai lieka nepakomentuoti. Kaip žinome, naujokai žemesnių lygių komentarais yra linkę netikėti, nes aiškiai tai yra jaunesni ar vienmečiai, nepatyrę pienburniai, kurie nieko neišmano ir aiškina kas kur kaip ir kada. Taip dažnas naujokas atkerta po komentarais, o žinutės "Ačiū" ar "Gal pakomentuotum dar ir naują kūrinį?" niekad ir nesulauki. Kyla klausimas-ar jokios pagarbos nekelia antras, o tuo labiaus trečias ar ketvirtas laiptelis, kad ir nežinai, ką tai reiškia? Vis tik gyvename visuomenėje, kuri kažkiek suskirstyta lygmenimis, pareigos irgi turi tam tikras pakopas. Čia atsakyti paliksiu tik neseniai atradusiems pertrauką nariams, grįžkime prie mano pastebėtų problemų:

• Antras didelis minusas yra tai, kad nesimato žemesniųjų lygių vertinimų tol, kol neįvertina aukštalygininkas, jei išvis įvertinama teigiamai (3 ir daugiau). Nauji nariai panikuoja, kodėl jų nevertina, kodėl nesimato ir, matyt, tai vienas iš nedaugelio klausimų kuratoriams,na juk visiems smalsu žinoti, kiek daug vartotojų jais domisi, koks įvertinimas, gal jau link trejeto ar visai link žemiausio "pažymio". Šis periodas (nuo 1 iki 3), mano manymu, bet kiek per didelis.

• Kai kurie kūriniai lieka įvertinti tik vieno ar dviejų 5/6 lygio vartotojų, todėl negali pakilti lygis, o ir vertinimas objektyvesnis, kai įvertina daugiau.

Pasvarstykime-ar verta toliau palikti tokią vertinimo sistemą (užsklandos principą) ir ar nepakvietus daugiau PROFESIONALIAU(ironija naujokams ir tie, kurie šiaušias prieš bendraamžius)skaitančių kūrinius bei komentarus rašančių žmonių?

Šiaip ar taip, gal bent kas pakeis savo nuomonę po šio kiek agitacinio pranešimo. Tokia buvo mano misija.

Gero savaitgalio visiems!

Žurnalistika - nuolatinis bėgimas, kūryba - rami svajonė

  Dienomis pastebiu ją sunerimusią, nenustygstančią vietoje. Kartais žvilgteliu, kaip ji tikra to žodžio prasme - žurnalistiškai prisidega cigaretę ir susimąsto. Vakarais atkreipiu dėmesį į  jos mašiną 
vis dar  stovinčią prie redakcijos pastato. 
   Su Lietuvos ryto žurnaliste, „Alio Jonava“ laikraščio redaktore Jurgita Činkiene  kalbėjomės apie  žurnalistinio darbo specifiką ir gyvenimiškus potyrius.

Kokia buvo jūsų žurnalistinio gyvenimo pradžia? Kada tuo susidomėjote?

Susidomėjau šeštoje klasėje, kai vieną pavasario dieną per pertrauką klasiokė pasakė “Aš stosiu į žurnalistikos institutą”.

Kažkaip labai patiko tas žodis – žurnalistika. Nors tada dar nežinojau, koks yra žurnalisto darbas, nežinojau ir to, kad jokio “žurnalistikos instituto” iš viso nėra, o žurnalistus ruošia VU.

Nepamenu, kelintoje klasėje pradėjau rašyti į tuometinį “Moksleivio” žurnalą. Gal devintoje? Rašiau apie muziką, nes tuomet tai buvo vienintelė tema, kuri man atrodė įdomi.

Mano pirmoji pašnekovė – dainininkė Eurika Masytė. Tada jos atliekama daina “Laisvė” buvo labai populiari, o ji pati – pirmojo ryškumo žvaigždė 

Juokinga dabar prisiminti, kaip tada drebėjo rankos ir kojos. Bet Eurika pasirodė labai mielas žmogus, ir interviu pavyko. Kaip, beje, ir pats straipsnis apie ją. Į pirmąjį savo interviu vežiausi vyšnių. Nežinau, kodėl. Tiesiog tada šovė tokia mintis. O Eurika tada mane vaišino varške, nes daugiau nieko namuose neturėjo. Taigi, per interviu valgėme vyšnias su varške.

Keista, bet vėliau mudviejų keliai vėl susikirto. Po kelerių metų kartu ėmėme dirbti viename leidinyje. Su Eurika bendraujame iki šiol. Tiesa, dabar – daug rečiau nei tuomet, kai kartu dirbome. Tačiau Eurika yra tas žmogus, kuriam bet kada galiu paskambinti ir paklausti, kaip sekasi ar pasiūlyti išgerti arbatos. Tai – mielas ir paprastas žmogus. Man nuoširdžiai gaila, kad ji nebedainuoja...

Beje, esu jai pasakojusi, kad ji buvo mano pirmoji pašnekovė, ir tai, kaip aš bijojau susitikti su ja. Smagiai iš to pasijuokėme.

Kokios blogosios tokio darbo pusės?

Sunkus klausimas. Jei pasakyčiau, kad jokių, tai niekas nepatikėtų. Dabar daug kalbama apie “užsakomąją žurnalistiką”, apie tai, kad verslo grupuočių interesai valdo kone visą žiniasklaidą. Apie tai nekalbėsiu, nes tiesiog nežinau. Man neteko rašyti per prievartą redaktorių brukamų temų.

Viena iš tariamų blogųjų pusių – nuolatinis laiko stygius. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, tačiau aš nuolatos neturiu laiko. Diena pralekia akimirksniu, ir lieka aibė neužbaigtų darbų. Kartais tenka keltis ir naktį, jei įvyksta koks nors rimtas įvykis. Nežinau, kiek vakarų ir naktų praleista gaisruose, nusikaltimų vietose ir taip toliau. Bet ir vėl – tai ir yra mano gyvenimo būdas, tai ir yra tai, ką aš veikiu.

Tarkime, rytoj – ketvirtadienis. Iš ryto važiuoju į vieno ūkininko ūkį, tada – Tarybos posėdis. Vakare pabaigiu rašyti ir maketuoti “Alio Jonavą”. Penktadienį į spaustuvę išsiunčiu “Alio Jonavą”, tada kartu su humoristu Raimondu Šilansku “tranzuoju” į Klaipėdą (tema – R.Šilansko kelionės autostopu). Kaip ir kada iš ten grįšiu – dar nesugalvojau. Turbūt teks važiuoti autobusu. Be to, Klaipėdoje, jei spėsiu, turiu pakalbinti dar vieną žmogų.

Paprastai važiuodama automobiliu, telefonu susiderinu ir kitas temas – kitos dienos arba savaitės. Be to, važiuojat man gimsta daug naujų idėjų. Kartais jas įsirašau į diktofoną – kad nepamirščiau.

Trumpiau tariant – darbo daug, be to, tenka dirbti ir per šventes. Bet man tai patinka. Mėgstu verstis per galvą, skubėti, nespėti, tada pykti ant savęs ir viso pasaulio, o atėjus vakarui suprasti, kad ši diena buvo tiesiog šauni.

Jūsų manymu, ar būtina baigti žurnalistikos studijas,kad galėtum
būti geru žurnalistu?


Jeigu būčiau žinojusi, kad bus toks klausimas, net nebūčiau sutikusi iš viso duoti šio interviu! Juokauju, žinoma.

Studijas baigti reikia. Žurnalistikos arba kitas. Tai – vienareikšmiška. Tik gaila, kad savo laiku man pritrūko proto. Todėl nesimokiau. Mat galvojau, kad ir taip viską moku 

Juokinga, aišku, bet iš tiesų tada taip galvojau.

Tačiau yra nemažai pavyzdžių, kada baigę žurnalistikos studijas žmonės neranda vietos po saule, arba taip ir neišmoksta rašyti. Joks universitetas neišmokys to, kas yra jaučiama, kas – neapčiuopiama, kas neparašyta jokiuose vadovėliuose.

Šiame darbe reikia ne tik žinių, bet ir nuojautos. Mokėjimo klausyti. Sugebėjimo atsirinkti, kas įdomu, o kas – ne.

Pavyzdžiui, kalbi su žmogumi. Ir viduryje pokalbio jis staiga pasako kokią nors frazę. Arba tu nugirsti sakinio fragmentą, su supranti – tai yra pirmas sakinys. Iš aibės informacijos sudėlioti tekstą, logiškai sudėti akcentus - tai, mano manymu, pagrindiniai dalykai.

Žurnalistika man niekada nebus specialybė. Žurnalistika man – gyvenimo būdas. Be rašymo neįsivaizduoju savęs.

Ne kartą teko tvarkyti (redaguoti) kitų žurnalistų tekstus. Tiek Jonavoje, tiek dirbant Vilniuje. Ir kartais būdavo juokinga ir graudu, kai žmonės, baigę universitetus, ne tik rašyti nemoka, bet ir gramatines klaidas daro.

Kaip reaguojate į jaunųjų žurnalistų bandymus?
Teigiamai.

Kodėl verta/neverta pasirinkti tokią profesiją?
Jei gali nerašyti – nerašyk. O jei negali – tada rašyk  Jei rimtai, nežinau. Žmonės renkasi tai, ko patys nori.

Šiaip žiniasklaidos reitingai yra smuktelėję žemyn. Tačiau tikiu, kad laikinai  Neseniai www.bernardinai.lt Rimvydas Paleckis, kuris garsėja savo aštriu ir taikliu požiūriu į žiniasklaidą, pastebėjo, kad situacija keičiasi. Mažais žingsneliais, bet į gerąją pusę.

Jūsų manymu, kokie faktoriai įtakoja kokybišką žurnalistinį darbą?

Kalbėdama apie blogas puses, jau įvardijau tai, ką norėjau pasakyti apie žurnalistiką, tai daugiau nekartosiu.

 Koks jūsų požiūris į kūrybą? ( įvairią meninę raišką)
Žurnalistiniame darbe tai padeda ar trukdo?

Nei taip, nei taip. Niekada apie tai nemąsčiau. Aš šių dviejų dalykų iš viso nesieju. Kaip jau minėjau, man žurnalistika yra nuolatinis bėgimas, o kūryba – tik rami svajonė.

Savaitės geriausi

Šią savaitę sulaukėme šiek tiek kuklesnio - 44 eilių ir prozos skyrių kūrinių. Štai jų penketukas.
Savaitė nuo kovo 5 d. iki 21 d.

Eilės:
1. esu karutis "∞"
2. Tao "Dedikacijos. [1]"
3. Pažymėtas Langelis "Veduosi rembrantą žvejoti"
4. Aiškiaregė "4 + n"
5. Tao "Prisilietimai"

Proza:
1. Matio ir Holly "Iš prozos: Le journal intime mort de Franc"
2. Knysliukas "Tušti skambučiai"
3. Eternal_Light "Piešinys"
4. pareigūnas Dafis "Psichodelija (9)"
5. -

Pertraukos naujokų kuratorių darbas + pasiūlymas

Tikiu, kad daugeliui keistai nuskambėjo šio pranešimo pavadinimas. Iš karto krinta į akis žodis "darbas". Taip, čia galiu dėti ir kabutes.
Mes persekiojame naujokus, gaudome juos pagal registracijos numeriukus ir meilikaujame: "Gal turi klausimų, ar yra neaiškumų?"; "Visada galime padėti..." Galiausiai, kai kurie mūsų žodžiai net nepasiekia mylimo naujoko, nes jis būna ištrintas, užblokuotas arba šiaip sumąstė užmiršti šį kampelį. Čia buvo šioks toks pasiguodimas. Sprendimas tik vienas-pašalinti šią pareigą, kaip konkretų kelių žmonių darbą. Galbūt kiekvienas iš mūsų turėtume jausti pareigą sutikti naujokus ir gražiai priimti į jau daugiau nei metus besiformuojantį ratą?
Taip pat norisi paskatinti ir naujokus daugiau sakyti, kas jiems neaišku, kas patinka, nepatinka, ką galėtume keisti, į ką atsižvelgti, kuo galėtume padėti, pamokyti. Man patinka, kai prašo pakuomentuoti patys, o ne verkšlena, jog niekas nekomentuoja ar kad komentarai prasti. Nebijokite prašyti paaiškinti!
Tai tiek, baigiu savo kalbą su didžiuliu skatinimu toliau bendrauti dar glaudžiau ir draugiškiau.

P.S. jei dar kam įdomu, kuratorių pareigas atlieka Giedra, Realist ir Spot.

Taip pat nepraleisiu progos pasinaudoti tarnybinėmis privilegijomis ir pasveikinsiu lėlininką, Rivą ir ypač Holly su Vainium!

Pokalbis su Gintaru Grajausku

Praeitą savaitę pertraukoje svečiavosi poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas  - Gintaras Grajauskas. Su juo kalbėjomės virtualiasiais kanalais.
 
1.Ar sunku prasimušti į Lietuvos literatūros elitą?


Muštis visada nelengva, o dar su elitu. Galima gauti grąžos.

Todėl ir nesimušu, visada esu pabrėžtinai mandagus ir galantiškas.


2. Jūs menininkas, kokioje erdvėje jūs gyvenate? ( bohemoje ar realybėje?)

Labiausiai gyvenu savo virtuvėje, ypač naktimis. Bohemoje ir realybėje gali gyventi tik labai tvirti ir herojiški žmonės, tai ne man.




3. Jei turėtumėte galimybę išvykti kur norite, kokią vietą/šalį
pasirinktumėte? Kodėl?

Tiesiog nuolat migruočiau po pasaulį savo virtuvėje, kaip kokioje keliaujančioje Haulo pilyje (žr. Myazaki).


4. Kas Jūsų literatūros „dievukai" Lietuvoje ir už jos ribų?

Dievukų jau senokai nebeturiu. Mat nuo dievukų iki stabukų – vienas žingsnis.


5.Kas Jums apskritai yra kūryba?

Anksčiau maniau, jog tai dovana. Dabar vis dažniau pagalvoju, kad gal visgi prakeiksmas. Bet labai nedramatizuoju – išmokau nebėgti nuo ir nebesiveržti į.




6. Šią savaitę daugiau dėmesio skyrėte pertraukai, kuo
patraukli/nepatraukli šiuolaikinio jaunimo kūryba?

Bent keletas tų jauniklių rašys ir toliau, jau nebe pertraukų metu. Visai patrauklių jauniklių.

O nepatrauklumai – labai panašūs, kaip ir vyresniųjų „rašykuose". Dauguma kažkodėl labai pamėgę vieną ir tą patį eilėraščio modelį – tiksliau, ne eilėraščio net, o jo imitacijos. Tokią tirštą košę – malošę; ką turim, tą dedam. Kad tik įspūdingiau atrodytų. Kuo tirščiau, tuo virėjas manosi esąs didesnis meistras.

Suomiai turi tokį posakį: „triukšmo daug, o vilnos maža, - pasakė velnias, pešdamas katę".


7. Ar pastebėjote pertraukoje ryškesnių talentų? Ar norėsite dar kada
vėl pasisvečiuoti?

Pastebėjau. Kita vertus, lyg pastebėjau ir kažkokį keistą bendrą nuovargį, apatiją. Gal tiesiog laikas toks – pavasaris, chlorofilo stygius.

Mielai pasisvečiuosiu, bet kuriuo metų laiku.


8.Kokios kūrybos reikia šiuolaikinei visuomenei daugiau, lyrikos ar
neišvengiamų modernizmo srovių?

Sakyčiau - moderniosios lyrikos. Visų labiausiai turbūt reikia ne srovių ir krypčių, o tiesiog žmonių, drįstančių kalbėti savo nuosavu balsu.


9. Kokie jūsų ateities planai? ( kalbant apie literatūrinį/meninį gyvenimą)

Šiemet – išleisti eilėraščių knygą Lietuvoje. Jei niekas nesutrukdys – ir keletą knygaičių Prancūzijoje bei Italijoje.

Dar - pagroti su "Kontrabanda", gal ką nors ir įrašyti. Ir bus gana tam kartui - o kitąmet matysim.





Gražios ir produktyvios dienos!

Kaukės. Euforija ir nedorybė

  Šį nuobodų ir kiek aptingusį vakarą pabandysim paanalizuoti adekvatų/neadekvatų žmonių elgesį viešumos pozoje. Tiksliau, koks menininkas ( jis irgi žmogus) tampa susidūręs su viešumu - parodos, renginio, pasirodymo metu. Ir kuo jo tikroji poza skiriasi nuo susikurto įvaizdžio visuomenėje. Neneigsiu, apie tai papostringauti pasiūlė vienas rašykų vartotojas - Majestas. 

 Kam reikalingos kaukės?

Subjektyvia mano nuomone yra keletas pagrindinių priežaščių:
o) susikurtas įvaizdis gali būti daug patrauklesnis už realią žmogaus ( ir menininko) išraišką
o) Kodėl ( po galais) tu atsitiktiniams prašalaičiams turi būti nuoširdus, atviras ir atidaryti save tarsi stalčių?
o) Alternatyvaus įvaizdžio dėka paprastai susilauki daugiau dėmesio
o) iššaukiantis elgesys (kurio gink dieve sau nedrįstum leisti darbe, mokymosi įstaigoje,  galų gale autobuse) padeda išsikrauti
o) įdomus arba tau nebūdingas elgesys, apranga ir etc. ( gali būti tiek ramus, tiek intelektualus, tiek pašėlęs) reikalingas norimo įvaizdžio susikūrimui prieš žiniasklaidą. Pvz. vyksta dar nelabai žymaus dailininko paroda, o jis ima žurnalistams pasakoti neįtikėtinas istorijas kaip jis mėto teptukus nuo devinto savo namo aukšto ir taip gaudo mūzą. ( skanus kąsnelis )

Kaukių nešiojimo problemos

o) sąžinės problema - kai viskam pasibaigus imi save griaužti,kad impulsyviai nebūnai savimi arba parsidavei ir darei to, ko tikėjosi iš tavęs
o) Kai kurie žmonės nuoširdžiai tiki,kad esi toks kokį matė
o) palieka antrosios pusės, šeima, ima nekęsti draugai ( čia jau serialinės dilemos)
o) kartą paragavęs - negali sustot
o) labai greitai gali susimaišyti kur tikrasis tu, o kur vaidyba

Ar verta išsidirbinėti, staipytis ar tiesiog būti ne savimi,kai tam pasitaiko tokia proga ir iki kokio lygio galima tuo žaisti?

( čia jūsų nuomonėms ir apmąstymams, o gal ir pastebėjimams iš renginių, reginių, parodų ar kitokių gyvenimo atvejų)

Interpretacinio konkurso demo variantas

Pertraukai reikia konkursų- tai rodo ką tik paskelbta Pertraukiečių apklausa.

Norėčiau pasiūlyti dar vieną variantą- "Interpretacijos konkursą"
Konkursai reikalingi ne tik naujokams,  bet ir mūsų senbuviams.
Aar nebūtų įdomu pažiurėti kaip pažįstame savo kolegas pertraukiečius.

Taigi
1. dalyviai (kaip visada naujienoje) užsiregistruotų konkursui (skaičius nesvarbus, nors kuo -  daugaiu tuo smagiau)
2. atsakingas nešališkas žmogus e-mailais (kad būtų išlaikytas privatumas) užsiregistravusiems dalyviams nusiunčia kito užsiregistaravusio dalyvio vardą( arba nuorodą į kito pertraukiečio namus ( užsiregistravusio konkurse)
3. Konkurso tikslas ir tema: Dalyviui į skyrelį konkursai reiktų parašyti kūrinį ,interpretuojanti to kito autoriaus (kurio vardas buvo gautas e-mailu) kūrinį

Konkursas būtų naudingas netik interpretacijų/analizių rašymo tobulinimui,bet ir interpretuojamojo autoriaus kūrybos raidai. Tai pat padidins tarppusavio ryšius ir kitų autorių pažinimą


tai štai,
dabar kyla klausimai
Kas rinks nugalėtoją? Ar interpretacijai bus parinktas bet kuris tekstas iš to autoriaus namų? Ar galima atskleisti kurio autoriaus interpretacija rašai? ir t.t.

Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų, jei Jus sudomins šis pasiūlymas.

Savaitės geriausi

Sveiki. Šiandien jau antrąkart renkame Pertraukos geriausius savaitės kūrinius. Jų sulaukėme išties daug - net 63!

Eilės

1. Pažymėtas Langelis “Kai eina pavasaris”
2. Aiškiaregė “26 Santariškės”
3. Aiškiaregė “Apytiksliai”
4. Holly ir Matio “**”
5. Giedra “inkvizicija”

Proza

1. cocoro “Nenuorama"
2. Holly ir Matio "Geras gegužis"
3. Fever “Langas, pro kurį matau dangų”
4. Elpicsid “Prieš mane tik aš pats”
5. dafis in stopas "Psichodelija (8)"

Sveikiname!

Šaunuoliai!

Šiandien, kovo 12 dieną, turime net dvi svarbias žinias.

Kovo 20-21 dienomis įvyks 40-tasis respublikinis jaunųjų filologų konkursas. Į jį, visų mūsų džiaugsmui, pateko ir keli pertraukiečiai.
Didžiausi sveikinimai Vainiui, Dariui In, Pūkuotuko draugei, kurvaz, pasauliui, lelinkzau, Rivai, Holly bei Margy!
Linkime sėkmės bei tikimės, kad ten pasirodysite ne ką prasčiau.

Antrąja džiugia naujiena sveikiname pertraukietį Šutvę - Kauno rajono poezijos pavasarėlio laureatą :)

Blogerių komanda

Šias nuoskaudų ir kitokių apraiškų ,dėl žlugusios senojo blogo, seilėmis aptaškytas dienas ,pabandysime panardyti po jaunųjų pertraukos korespondentų asmeninius šulinius. Tuo pačiu paskirti jų gebėjimus ir galimybes atitinkančias pareigas bloge.

Šio pertraukos blogo komandą labai įvairialypė. Pasižvalgykime:

Arnas ( Matio) – Vienas muzikinės grupės įkūrėjų ir atliekamų dainų autorius ,kelių platesnio mąsto poezijos konkursų nugalėtojas. Jis kūrėjas, kurio saviraiška paprastai būna tik kokybiška.
Pareigos bloge: Muzikinės srities įrašai, manifestai, pastebėjimai, pertraukos aktualijos – laisvas informacijos teikimo grafikas.

Julius ( Šutvė) – Kauno miesto mokinių tarybos narys, daug metų lankęs renginių organizatoriaus studijas. Turintis respublikinių renginių organizavimo patirties. Žmogus, gebantis valdyti gitarą.
Pareigos bloge: idėjų generavimas

Saulius ( Saulius) - Buvęs mokyklos prezidentas, programuotojas.
Pareigos bloge: techninė pusė

Goda ( Spot) – Mergina turinti nemažą kūrėjos potencialą. Įvairių konkursų dalyvė ir laureatė, pastebėta Nemuno ir Naujosios Romuvos leidėjų, bei jau iškilusių poezijos dievukų.
Pareigos bloge: literatūrinio gyvenimo aktualijos, pastebėjimai, informacijos teikimas į blogą. Darbo grafikas – laisvas.

Justė ( Bor) – Jaunųjų tautininkų organizacijos Jonavos skyriaus pirmininkė, Jaunųjų kūrėjų vakarų organizatorė. Prozos ir poezijos rašeiva, gitaros stygų miklintoja.
Pareigos bloge: Kūrėjų vakarų, meninių renginių apžvalgos, aktualios informacijos teikimas.
Darbo grafikas – operatyvus, priklausantis nuo įvykių datos

Eligijus ( Dafis) – Aktyvus jaunuolis, realizuojantis save poezijos ir prozos srity.
Pareigos bloge: Savaitės Top ( kiekvieną penktadienį), straipsnių susietų su mūsų blogo tematika skelbimas

Riva ( Šreiberg) - Alio Jonavos korespondentė. Teikianti informacines žinutes, straipsnius ir kituose žurnalistiniuose kanaluose ir priemonėse.Balandžio mėnesį įgysianti žurnalistikos studijų baigimo pažymėjimą. Daugelio respublikinių konkursų, renginių dalyvė ir stebėtoja. ( savęs daugiau negirsiu).
Pareigos bloge: kuravimas, tendencingas ir sistemingas informacijos teikimas.

Puella, Virga – Pasyvieji korespondentai. ( Laukiam)

Prašymas

Mieli Blogeriai ( korespondentai),
sunku jus sugaudyti, todėl labai prašau man privačiai skype - rivute, e-mail - jerubele@gmail.com, telefonu - 869555966 arba viešai į komentarus, nepagailėti savo kontaktinių duomenų ( telefono numerio, skype ( kieno neturiu).

Ačiū.

Savaitės Top

Taigi pirmosios pavasario savaitės top'as (nuo kovo 1 iki 7 (nuo šeštadienio iki penktadienio jei tingite pasižiurėti į kalendorių))

Pažiurėkime kaip pavasaris paveikė mūsų mieluosius pertraukiečius:

Poezijos Top

1. Holly- Pakask mane po klevu, kai baigsis šilkas 5 (4,46)
2. Matio- Tėkmės muzika 4,75 (4,59)
3. Simas Čelutka- 5  4,5 (4,2)
4. Simas Čelutka- amžinuos vaikystės kalėjimuos 3,5 (3,75)
5. Kaserijus_niekada_negali_mirti-   |-|-|-|-|  3,5 (3,11)

Prozos Top

1. Riva_ -“antilaif“ I 4 (3,6)
2. Line- 3,67 (3,44)
3. plast_- Ir medžiai turi sielą3 (3)
4. Miglotos pievos- Jano mylimasis3 (2,67)
5. -

Štai šios savaitės geriausieji, Jų garbei dar kartelį perskaitykime jų kūrinius

(o jei norite dar paskaityti praėjusios savaitės darbų žiūrėkite žemiau)

O štai į top'a nepatekę, bet trejetą pasiekę kūriniai

Tao- □(iš)pažintis□ [2]
Knysliukas- balti laiškai
Jedemen-  ---
Mėja vs Mėja- Miesto [ne]būtis
Aiškiaregė- Sesei iš miesto
_LynojaTyluma_- _..alia haiku vs senriu.._

Savanoriška autorių savižudybė - blaškymasis tarp dviejų svetainių

Sveikas, pertraukieti.

Rivai Shreiberg leidus, Godai Spot pagrasinus, nusprendžiau kreiptis į Tave su rimtu, bet šįkart neįžeidžiančiu priminimu. Ko gero, svajoji tapti rašytoju? Ir mėgsti jaustis kažkuo ypatingas, kai tamstą šitokiu garbingu statusu pavadina draugai ar literatūros mokytojas(P.S. Jie, deja, juokauja...)? Tai kokio velnio merdėji Tavo talento trupinius ir kitas kūrybingumo liekanas galutinai baigiančioje nusausinti skylėje - rasyk.lt? Mielas pertraukieti, Tu žinai, kad turi namus - Pertrauką. Ši gražuolė turbūt gėdijasi savo motinos, bet kol kas nepavirto tokiu sąšlavynu ir galbūt niekada nepavirs. O Tu delsi, tiesą sakant, šlykščiai bijai savo haliucinacijas paversti kažkuo vertingesniu negu mirtingųjų žmogelių iš to nuobodaus katilo, kur apytiksliai 99% autorių(?) net praikaituoja vienodai, „kūryba“. Mėgstu kalbėti apie tai drąsiai ir garsiai, nes pats ten augau ir dvokiau kartu su jais. Nežinau, kas paskatino nuo to atsiriboti, tačiau esu labai dėkingas tam žmogui, ar reiškiniui. O gal pačiam sau? Nors vis dar jaučiu rašykų pėdsaką savo pasąmonėje - jis blėsta. Labai malonus jaumas, pertraukieti.

Tavo Arnas

P.S. Enjoy - http://www.youtube.com/watch?v=-jLRiCyEvi4 :D

Mėgstamiausia pertraukos administratorė

Kad išpirkčiau savo kalte, jog ilgai uždelsiau su apklausos rezultatu apibendrinimu, nusprendžiau jums atversti vieną savo dienoraščio puslapį.
Taaai. Sveikiname Kati.

P.S. Antrą vietą pagal balsavimą užėmė variantas - AŠ PATS SAU DIEVAS.
Jėj. Sveikinu dar kartelį, turim dar 10 dievukų pertraukoje, nagi, o dabar prisipažinkime.

Pirmasis Spot apsireiškimas

Atėjau su rimtu, labai rimtu pranešimu.
Karts nuo karto man šmėžtelėjus pertrauka.lt, pravėrus skyrelį "rašyk", nustembu. Kūrinių skaičius, rodos, tuoj viršys rašyk.lt.
Tuomet iškart šauna į galvą mintis-ar mūsų išties tiek daug? Ne. Prabėgus publikuotojų vardus suprantu, kad mes tiesiog produktyvūs. Produktyvūs? Kaip kulka į smilkinį, šauna dar vienas klausimas. Paskaitinėju, pakomentuoju ir tik pas retą kurį surandu išties dominantį ir gerą kūrinį.
Išvada: rašant daug ir dažnai nukenčia kokybė. Mes nesame produktyvus, o kažkas yra protingai pasakęs-"Svarbiausia ne kiekybė, o kokybė".

Negaliu jūsų dėl to kaltinti ar uždrausti rašyti ir publikuoti dažnai, tačiau man jau savęs gaila, kai jau perskaičius pirmą eilutę supranti, kad toliau vargintis neverta. BET skaitau, nes reikia pakomentuoti. O komentarai pilas diena iš dienos vis tokie pat ar panašūs...

Čia buvo pirmoji pastebėta problema mūsų kūryboje.
Ar rašome tik dėl rašymo? Paliksiu į klausimą atsakyti patiems.


Produktyvumo, kolegos!

Literatūrinis gyvenimas ( Pagulbis)

Pradedame naują  rubriką - Literatūrinis gyvenimas. Joje stengsiuos jus supažindinti su vykstančiais renginiais, konkursais ir, žinoma, papasakoti jų įspūdžius.
Pradėsim nuo Pagulbio.
Sąvoka:
Pagulbis - tai Kazimierui Jakučiui ( pagulbiui) priklausantis dvaras ( trobos, klėtis, kluonas, pirtelė ir laukai laukai laukai),kuriame yra suteikiama laisvė menininkams. Jis mielai priima pasisvečiuoti ir jame norinčius pasibūti meniškos sielos žmogelius.

Tris metus Pagulbyje vyko Poezijos Atlaidai. Šiemet jie vėl planuojami. Pagulbis turi savo internetinę erdvę www.pagulbis.lt
Pagulbio simboliai
Apeiginė liepa - ant jos kaba žibinčiai, o po ja  - laužavietė. Ten tradiciškai vyksta naktys prie laužo su gitaromis.
Rojalio kambarys - kambarys,kuriame stovi rojalis, o prie lubų skraido šiaudiniai paukščiai. Jame vyksta skaitymai ir vakarai su žibinčiais, muzikavimai ir ekstazės, boheminės ekstazės,kai ant palangės žybsi žvakutės,o kažkas švelniai virpina gitarą.
Kluonas - tikrai didelis kluonas,kuriame tikrai daug šieno, o lubos atrodo kaip žvaigždėtas dangus. Dar jame yra daug supynių.
Pirtelė - per ją kiaurai užaugęs medis, o ant slenksčio, tautiškai apsirengus moterėlė kartais pamoko lankstyti paukščius iš žolių ir kitokių gudrybių. ( beje, pirtis veikia,tik ją reikia ją iškurenti)
Koplytėlė -  vidury laukų „pūpso“ miniatiūrinė koplytėlė. Kelių kvadratinių metrų dydžio.Aplink ją krūmeliai,kuriuose slepiasi paukščiukai ir einant jie šokinėja nuo krūmelio ant krūmelio, o šalia šulinys su gėlu vandeniu. Magiška.

Poezijos atlaidai
Kaip ir minėjau. Jau tris metus Pagulbyje vyko poezijos atlaidai, jie vyksta per sėkmines. Čia susirenka poetai, bardai, šiaip meno žmonės. Dvi dienas garuojame kartu su laužu, lyjame kartu su lietum,basomis kojomis lakstome laukais, susikaupiame maldai mini koplytėlėje, kloune miegame ant šieno. Po to grįžus į civilizaciją todėl ir apninka nostalgija.
P.S.Pagulbis yra važiuojant Molėtų link. Na,o kas norės sužinoti kur tiksliau, kas ir kada -  rašot į komentarus arba atrasit puslapyje.

Paraštės patyrė fiasko

Paraštės


„Organizavimo skylės“ - kažkas leptelėjo mūsų grupelėje bėgant
į paskutinį renginį mokytojų namuose. „Čia vien skylės“ - atsiliepė kitas. Bent tokie kolegų
sąmojai skaidrino pavargusią nuotaiką ir apmirusias kojas.
Jeigu pertraukos paraštės būtų prasidėjusios valandą anksčiau galbūt vėlesniuose
renginiuose viskas būtų išspręsta.(Būtų jeigu būtų) Dažniausiai kaltų būna daug, o kalčiausias lieka koks
nors - oras. Mačiau ir kitokių extra sprendimų.Kad ir Užupyje renginys užsitęsė labai
ilgai.Juk buvo galima atsisakyti kelių skaitovų arba paprašyti skaityti mažiau tekstų,
tačiau garbingai tęsėme iki galo,kuris buvo kito renginio pradžia.

Pertraukos Paraštės

Jeigu atvirai, tai pertraukos paraštės tiek man, tiek žmonėms,kurie su manimi
pėdino( atgalios) link autobusų stoties, pasirodė, geriausias Paraščių renginys.
Pabandykime išskaidyti jo sudedamąsias dalis punktais.
Pertraukos Paraščių receptas:


1) jaukumas
2) dekoracijos
3) tvarkinga programa
4) nepavargusios nuotaikos
5) tiek muzikiniai, tiek skaitovų ir aktoriniai pasirodymai
6) įdomi vieta
7) arbata

Klausėmės Ievos Narkutės muzikavimo.Išgirdome skaitant autorinius kūrinius net penkis pertraukos auklėtinius: Holly, Virgą, Šutvę, rivą ir „Tą,kuris rašo“. Pertraukos administratorės (galime pavadinti virtualiomis mamytėmis, jeigu neįsižeis) perskaitė Matio ir Dariaus In tekstus. Tai kas vyko prieš oficialų pertraukos renginį buvo tikros jaukumo, šilto bendravimo apraiškos: gurkšnojome arbatą, dalinomės mintimis apie projektą, išbandėme pianiną, puošėme salytę.

Renginių ciklas

Pasibaigus Pertraukos paraštėms tekini lėkėme į Užupį, kur ja turėjo būti įpusėjęs renginys,kuriame reikėjo skaityti kitų autorių tekstus. Be mūsų jis neprasidėjo. Visi taip skubėjome,kad išsibarstėme grupelėmis ir pasimetėme Kaziuko mugės šurmulyje. O vėliau vėl bėgimas į mokytojų namus. Lietus, šlapi batai ir emocijos. Su kiekviena akimirka žmonių vis mažėjo. Kas skubėjo į tarpmiestinius autobusus, kas į „affter parčius“,kam tiesiog buvo nebeįdomu.

Reziume
Šiemetinės paraštės patyrė fiasko. Nežinau, gal jums atrodys neobjektyvu,kad pertraukos bloge girsiu pertraukos debiutinį renginį,bet jis buvo toks,koks turėjo būti visas paraščių renginių ciklas. Labai skyrėsi žmonių terpės Venclovų memorialiniame muziejuje ( čia vyko pertraukos renginys) ir Užupyje, bei mokytojų namuose. Vienur gyvenimo dar nesugadinti paaugliai ( čia mes), o kitur cinizmo pritvinkę literatūros liūtai, kurie jau pradėjo šertis.

Jaunųjų kūrėjų vakaras ir Hina-Matsuri

Žadėjau,žadėjau,o pažadų netesėjau. Tai ištesėsiu dabar.

Vasario 22d Jonavos Kultūros centro mažojoje salėje vyko jau trečiasis JTO(Jaunųjų tautininkų organizacijos) Jonavos skyriaus organizuojamas Jaunųjų kūrėjų vakaras. Šį kartą tema-Rytai. Tačiau nuolankieji organizatoriai leido dalyviams pafantazuoti-ar rytai-tai šalys, esančios rytuose,ar rytai- tai dienos dalis, ar rytai- tai dar velniai žino kas. O dalyviai buvo nepėsti:turėjome tris filmukus, tris muzikinius pasirodymus ir du skaitovus. Filmukuose matėme,kad jaunimas turi lakesnę fantaziją ir didesnes kūrybingumo sankaupas nei visi mano, muzikiniai pasirodymai įrodė, kad Jonavoje tikrai yra talentingų ir entuziastingų žmonių, na, o skaitovai. Stebino,vertė susimąstyti ir nusišypsoti.
Kaip gi vakaras be svečių! Grojo Jonavoje jau senokai koncertuojanti grupė „Titus“ ir Kauniečiai „Geltoni radiatoriai“. Taip,buvo linksma.
Po dvi valandas trukusio renginuko patenkinti liko visi buvę ir dalyvavę. O jaunimo sulaukėme nemažai , tuo džiaugiamės, didžiuojamės ir tikimės ateityje sulaukti dar daugiau. Gal prisijungs ir pertraukiečiai?Maloningai kviečiame.

Kitas Jaunųjų kūrėjų vakaras vyks Kovo 21d(penktadienį) 17val. Jonavos Kultūros centro mažojoje salėje. Tema- animacija. Dalyviai kviečiami kurti filmukus,muzikinius pasirodymus, skaityti, statyti spektaklius ,na ,vienu žodžiu, kurti kaip tik išgali. Laukiami ir žiūrovai.


Bor.

P.S. Šiandien,Kovo 3d. –Tarptautinė rašytojų diena- sveikinam visus pradedančiuosius pertraukos rašytojukus.

Ir daaar, šiandien yra Lėlių šventė(Hina-Matsuri) . Šiek tiek žinių tiems,kas nežino,kas tai yra:

Hina-Matsuri arba lietuviškai – Lėlių šventė švenčiama Japonijoje kasmet trečio mėnesio trečią dieną. Tai mergaičių šventė, švenčiama šeimose, kuriose auga dukros.

Hina – medinė lėlė, papuošta kimono. Kiekviena japonų mergaitė turi tokių lėlių rinkinį. Jį gauna dovanų vos gimusi. Šventės metu lėlės išdėstomos savitame altorėlyje septyniomis pakopomis.

Tai tarsi malda už dukterų laimę. Šventės metu susirenka visa šeima, draugai. Visi vaišinasi arbata, saldainiais. Hina lėlės gali būti lankstomos ir iš popieriaus.