Savaitė nuo liepos 19 d. iki liepos 25 d.

Eilės

1. ta_kuri_nemoka_gyventi „skausmų serija 157.“ 4,22 (9)
2. utah „Tėvas“ 3 (12)
3. Tao „Eilėraščio gimimas“ 3 (10)
4. nėra
5. nėra

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (III)“ 4,7 (10)
2. Knysliukas „Ji nėra graži“ 3,83 (6)
3. Knysliukas „Iš kaliausės nuotykių. Nestabilūs paukščiai.“ 2,6 (5)
4. nėra
5. nėra

Bendras vidurkis - 3,558 (0,356 mažiau nei praėjusią savaitę).

Esperanto kalba domisi įvairių šalių ir įvairaus amžiaus žmonės

Baltijos esperantininkų dienos – liepos mėnesį savaitę Latvijos mieste, Ventspilyje, vykęs renginys. Jame dalyvavo ir apie 10 esperanto kalba besidominčių Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistų bei esperanto kalbos užsieniečius ir lietuvaičius mokanti Gražina Opulskienė, turinti Esperanto instituto Hagoje tarptautinį diplomą.
Pasak renginio dalyvių mažeikiškių, įdomūs ir draugiški žmonės, aktyvi programa ir pedantiškai tvarkingas Ventspilio miestas – jau vien dėl to buvo verta čia apsilankyti.

Daug veiklos

Baltijos esperantininkų dienos – ne pirmus metus kurioje nors Baltijos šalyje vykstantis renginys (pernai esperantų kalbos mylėtojai rinkosi Lietuvoje), pritraukiantis nemažai šios kalbos aistruolių. Vien iš Lietuvos šiemet lankėsi per 60 žmonių.
Kiekvieną dieną renginio dalyviai pradėdavo esperanto kalbos pamokėlėmis, kuriose pagal savo mokėjimo lygį tobulindavo jau turimas žinias, dar nemokantys esperantiškai mokėsi jos kalbos pagrindų.
„Veiklos netrūko. Ryte pusantros valandos trukdavo esperanto kalbos paskaitėlės, vėliau galėjai mokytis latvių, kitą dieną – kitos kalbos, o kiekvieną vakarą kultūros centre vykdavo vienos, esperantiškai dainuojančios grupės koncertai. Tačiau programa nebuvo privaloma. Mūsų grupelė po paskaitų dažnai eidavo prie jūros ar šiaip vaikščiodavome po miestą. Juk Ventspilis – toks gražus“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Eglė Končiūtė, jau susikalbanti šia tarptautinio bendravimo kalba.

Esperanto domisi daug įvairaus amžiaus žmonių

Pasak Eglės, ji renginyje patobulino ne tik esperanto kalbos žinias, bet ir kitų, mokykloje mokytųsi, kalbų.
„Su žmonėmis kalbėjomės rusiškai, gatvėse ne vienas kalbino angliškai, o lietuvių Ventspilyje sutikome turbūt daugiausiai – jų buvo ant kiekvieno kampo! Pasitaikė ne vienas juokingas nutikimas. Su vienu esperantininku kalbėjau esperantiškai, nes net nedvejodama maniau, kad jis užsienietis, bet vėliau paaiškėjo, kad ir jis yra lietuvis!“ – juokėsi mergina.
Tokiuose renginiuose, anot jos, merginos, verta dalyvauti dar ir todėl, kad čia susirenka daug įdomių ir gyvenimu besidžiaugiančių žmonių.
„Esperanto kalba domisi ne tik jaunimas, bet ir daug brandaus amžiaus žmonių. Tai mane maloniai nustebino, nes iki tol daugiau sutikau nuolat besiskundžiančių ir viskuo nepatenkintų suaugusiųjų. O čia pamačiau, kad net šešiasdešimtmečiai esperantininkai aktyviai dalyvauja programoje, keliauja į kitame pasaulio krašte vykstantį renginį!“ – teigė mažeikiškė.

Tarsi svajonių mieste

Pirmą kartą apsilankiusią Ventspilyje merginą nustebinta pedantiška tvarka, o patį miestą ji pavadino svajonių miestu.
„Atrodo, kad mieste nėra nė vienos šiukšlės, per savaitę jų mačiau vos dvi. O pabuvus Ventspilio paplūdimy nebe taip traukia į Palangą. Manau, kad ir Lietuvoje galėtų būti tokia tvarka jei, kaip ir Ventspilyje, kas du metrus būtų pastatytos šiukšlinės, o paplūdimiuose – daugiau tualetų, nes daugelis gamtinius reikalus atlieka... kopose. Be to, kai matai tokią tvarką, ir pačiam nekyla rankos šiukšlinti, nes atrodo, kad visi iškart pamatys“, – savo pastebėjimais dalijosi Eglė.
Dar, jos nuomone, Latvijoje labai rūpinamasi jaunimo ateitim.
„Čia, net mažiausiame mieste, yra „skeiterių“ parkai, nemokami atrakcionai ir internetinės svetainės. Ne kartą tą savaitę stebėjomės išgirdę „for free“. Vis negalėjome patikėti: ar tikrai?“– neslėpė nuostabos esperantininkė.
Ventspilyje ne tik nėra Mažeikiuose paplitusių pamėgtos „kebabinių“ (jų apskritai Latvijoje gal trys), bet ir prekybos centrų bei kavinių kur kas mažiau.
„Nors Ventspilis ir kurortinis miestas, čia nei žmonių, nei parduotuvių nėra tiek daug, kiek Palangoje. Tiesiog latviai visur jaučia saiką – tiek kavinėje, tiek namuose, kur visi augina gėles“, –žavėjosi kaimynine šalimi mergina.

Esperanto – visas pasaulis

Jau ketvirtus metus tokiame renginyje dalyvaujanti esperanto kalbos mokytoja Gražina Opulskienė sako kažko naujo nesužinojusi, bet džiaugiasi, kad pačia kalba susidomi vis daugiau žmonių.
„Ką atradau? Ventspilį. Jis man pasirodė be galo tvarkingas ir gražus! O dėl žmonių – džiugu, kad iš Mažeikių jų buvo dvigubai daugiau nei pernai. Mano asmeninis laimėjimas, kad kiekvienais metais savo būrelyje sulaukiu naujų veidų!“ – sakė mokytoja.
Į klausimą: „Ką jums reiškia esperanto“, ji atsakė, kad be esperanto kalbos neįsivaizduojanti savo gyvenimo.
„Ir pati matai: trankausi po visą pasaulį, šiandien Kretoje, po savaitės būsiu Olandijoje. Daugybė draugų taip pat užsienyje. Be esperanto kalbos dabar ir darbo turbūt neturėčiau. Taigi esperanto man yra visas pasaulis!“ – linksmai atsakė G. Opulskienė.

Pertraukos geriausieji kūriniai

Savaitė nuo liepos 12 d. iki liepos 18 d.

Eilės

1. Giedra_Glesum „prieš išvažiuojant“ 4,43 (7)
2. Aiškiaregė „2a. Kairė. Pirmos durys“ 4,1 (10)
3. Tylą Šaukianti Naktis „pauzė“ 4 (5)
4. Arnas „Likti po vieną“ 3,5 (12)
5. Knysliukas „*“ 3 (7)

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (I)“ 4,5 (10)
2. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (II)“ 4 (7)
3. Avietinė Avis „Elfai(2)“ 4 (6)
4. travellerintime „Recenzija: the kooks - konk albumas“ 3 (6)
5. -

Bendras geriausiųjų Pertraukos kūrinių balų vidurkis - 3,914 (0,4 daugiau nei praėjusią savaitę ;)). Sveikinimai!

Nidos Akademija. Apžvalga ir pamąstymai

Vasaros Akademija. Apžvalga ir pamąstymai.


Jaunos emocijos ir organizmai, neorganinė poezija ir gliukozės variklis ( pastarąja teko svaigintis po bemiegių naktų). Šiuometinėje „Vasaros akademijoje“ man imponavo būtent šie ingridientai.

Pavieniai jaunųjų filologų, pirmosios knygos konkursai itin trumpas laikas tiesioginiam bendravimui su jaunaisiais kūrėjais. Vardan to,kad jaunieji talentai galėtų atrasti ir būti atrasti 2004 metais Birutės Jonuškaitės iniciatyva startavo projektas „Vasaros akademija“.
Daugiau nei tuzinas jaunųjų kūrėjų šiemet jau penktą kartą, būrėsi Nidoje. Jaunieji „rašeivos“ išklausė dešimties literatūros pamokų ciklą.

- Nidos akademija! Kažkas nepaprastai žvėriškai poetiškai nesuprantamo!, - pamenu Vainiaus Bako žodžius prieš pora metų.. Šiemet į Vasaros Akademiją vaikinas vyko jau trečius metus.Vyko, tačiau suviliotas jūros ir kopų, taip ir pasiliko klajoti Nidoje. Nesuprantami tų meniškų dūšelių sklaidymaisi, nesuprantami buvo ir šiemetiniai Nidos akademijos dalyviai. Sklandžiau tarp pavienių asmenybių,kurios, anot manęs, vis nenorėjo susilipinti į būrį.
Akademijos paskaitų ciklą pradėjo Aidas Marčėnas. Dėmesingas ir kaip pats išsireiškė paskaitos pradžioje – nuobodus. Intelektualiu balsu poetas skaitė interviu su savimi. Lietuvių literatūrai Aidas Marčėnas tikrai reikalingas ir net į mokyklines programas įtrauktas.Taigi visiškai toleruojamas kiekvienos poetiškai iškrypusios asmenybės individualumas. Kiti dėstytojai:Gasparas ir Violeta Aleksos – žaismingi, ironiški ir atviri net įkaušusiems pašnekesiams. Atvirai, mano dūšelė labiau prie tokių literatų ir linksta. Kas dar? Juozas Šikšnelis atskleidęs bibliotekininko paslaptis ir nenorėjęs paimti gliukozės. Tiesa, vėliau dėl nuolatinių gliukozės tablečių siūlymų pasijaučiau nejaukiai. Tai buvo vienas iš tų kartų,kai pamąsčiau,kad rašytojai gali sirgti netik liga,kuri vadinasi „Jei negali nerašyti, rašyk“,bet ir žmogiškomis ligomis. Būtent. Žmonių su žmogiškais įpročiais akademijoje netrūko. Benas Šarka skrajojantis ir atsirandantis, atrodo, visur vienu metu kvepėjo ( bijau suklysti) vyšniniu tabaku. Ištikimas nekomerciniams filmams Šarka, spėjo, ir keliais žodžiais persimesti. Tiesa, ne su visais. Dar viena tiesa, kad rašytojų sąjungos pirmininko praktinė užduotis buvo sukurti operą vaikams. Ir paskutinioji tiesa,kad ne visus dėstytojus paminėjau, gal neįsirėžė į mano poetinio iškrypimo rėmelius,o gal bijau ir suklysti. Vis gi Lietuvos literatūros pasaulio autoritetai mums užsiėmimus vedė, o ne šiaip bet kas iš gatvės. Nors tikiu,kad ir to prašalaičio istorija tinkamai apdorojant – būtų įdomi. O tą teisingai atlikti mus ir bandė pamokyti - teisingai literatūriškai pamatyti ir išsireikšti.
Kartu su akademijos dalyviais aplankėme Tomo Mano trobelę, apžiūrėjome Eduardo Jonušo paveikslus, keliolika kartų užsukome ir į „Maximą“.
Nesinorėjo taip greit pabaigti „Vasaros Akademijos“,nesinori pabaigti ir šios kuklios apžvalgos.Galime tik pasidžiaugti,kad šių metų rudenį startuos ir „Rudens akademija“. Įspūdžių po Nidos pilnos kišenės,o baigtis aprašyta mano dienoraštyje ( dienoraščius rašė visi akademijos dalyviai) tokia laimingai pavargus:
„Jeigu būčiau gyva, parašyčiau ką nors aštraus. Tačiau tenka pasimėgauti minkštomis samanomis,vėlavimu į traukinį, skyrybomis kelte. Ir prisiminimais. Tokiais – liguistais, jūriniais,kvepiančiais vyšniniu tabaku ir meniškomis dūšelėmis.“
Perskaičiau paskutinį įrašą akademijos dalyvės Violetos Marozaitės dienoraštyje, jis buvo kitoks - „Dangumi nuslinko poetai. Viešpatie, duok jiems kasdieninės duonos.“

( Nemunas)

Keliaujančiam jaunimui - nuolaidos ir lengvatos

Pagal neseniai priimtą transporto lengvatų įstatymo pataisą studentai tarpmiestiniais autobusais bei keleiviniais traukiniais pigiau galės keliauti ir per vasarą.Visi kiti jaunuoliai gali pasinaudoti "Lietuvos geležinkelių" organizuojama akcija.

Iš svetur atvykę nuolaidos negaus

Nuo liepos pirmosios dienos įsigyti keleivinio traukino ar tolimojo/priemiestinio autobuso bilietą su 50 procentų nuolaida ir vasaros metu gali visi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose.
„Jei studijuoji Miunchene ar kitame Europos Sąjungos mieste – atvažiavęs į Lietuvą jau ir vasarą galėsi keliauti su 50 procentų nuolaida, tereikės parodyti tarptautinį studento pažymėjimą. Tačiau neseniai Švietimo ministerija pranešė, kad dėl užsienio reikalai dar tik tvarkomi, todėl studentai iš užsienio turės šiek tiek palaukti“, - apie pakeitimus pasakojo UAB "Autobusų parkas" direktorius Juozas Kelmelis.

Padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo

Traukiniais po Lietuvą studentai gali keliauti, nusipirkę bilietus su 50 procentų nuolaida. Tačiau iš jų gali būti pareikalauta ne tik studento pažymėjimo, bet ir asmens tapatybės kortelės.
  Šią vasarą "Lietuvos geležinkeliai" pigiau veža ir moksleivius. Nuo liepos iki rugsėjo pirmosios  jie gali pasinaudoti akcija - "Jaunime, nežiopsok iki 26 metų!" 30 procentų nuolaida traukinio bilietui taikoma jaunuoliams nuo 10-ies iki 26-erių metų.
"Dėl šios akcijos padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo, o jie – potencialūs mūsų keleiviai ir ateityje“, – neabejojo „AB Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis.
  Norint keliauti su 30 procentų nuolaida, jaunuoliui užtenka parodyti betkokį jo amžių nurodantį dokumentą.

Moksleiviai tikisi nuolaidos

Įstatymų pataisų tikisi ir vidurinių mokyklų moksleiviai, nes jiems keliaujant tarpmiestieniu transportu nei mokslo, nei vasaros metu nuolaidos netaikomos.
 „Manau, kad moksleiviai nuo studentų, tiek pajamomis , tiek poreikiais nedaug skiriasi. Ir vieni, ir kiti mokosi, materialiai dažniausiai priklausomi nuo tėvų. Moksleiviai ypač. Nors kai kas ir pradeda užsidirbti dar mokykloje, bet nelabai gali save išlaikyti. Be to, nereikia pamiršti, kad vis daugiau jaunimo mokosi internetu – ekonomikų, filologų ir pan. mokyklose, kurių sesijos vyksta didžiuosiose miestuose, tad į paskaitas jie keliauja iš savo asmeninių pajamų. Džiugu, kad šią vasarą Lietuvos geležinkeliai pasirūpino ir moksleiviais, todėl galime keliauti su nuolaida “, - pastebėjimais dalijosi būsimoji abiturientė Dovilė.

Pasibaigus Avril koncertui Vilniaus Siemens Arenoje šiek tiek nuliūdau. Mat koncertas labai greitai baigėsi. Avril, kuria žaviuosi ne tik kaip dainininke, bet ir asmenybe nenusivyliau – stiprus ir be fonogramos balsas, gebėjimas groti ne tik gitara, bet ir pianinu, būgnais, įspūdingas šou – visa tai galėjai pamatyti neseniai Vilniuje įvykusiame kanadietės rokerės Avril Lavigne koncerte! O kaip meistriškai Avril valdė publiką – neveltui sakoma, kad ji sugeba scenoje sukelti tikrą audrą: Avril nuolat šokinėjo ir kartu su breiko ir street dance šokėjais trypčiojo scenoje, daug šypsojosi ir aktyviai bendravo su gerbėjais, nors šie ir nebuvo tokie dosnūs dainininkei...Bet apie viską iš pradžių.

Avril Lavigne gerbėjų Lietuvoje nedaug

Maištautoja, rėžiančią tiesą į akis, iš mažyčio Kanados miestelio Napanee, aktyviai domiuosi apie tris metus. Pro mano akis nepraslysdavo nė viena jos asmeninio gyvenimo smulkmena, muzikos naujienos, todėl koncerto Lietuvoje labai laukiau, tik negalėjau įsivaizduoti, kad ji taip greitai aplankys ir mus. Prieš metus netgi rašiau straipsnius Avril fanų tinklapiui – www.alavigne.ten.lt, kur su kitais fanais pasvajodavome apie „kadanors“ ir Lietuvoje įvyksiantį koncertą, „svaigome“ kaip nepakartojama viskas bus. Ir pagaliau išaušo taip ilgai laukta diena –kuri reiškė, kad šiandien Siemens Arenoje išvysime savo žvaigždę! Tik neįsivaizduoju kiek koncerte buvo tikrų jos fanų, o kiek šiaip atėjo pasižiūrėti į užsienio žvaigždę, bet spėju, kad nedaug...Nes bilietai į pasaulinės žvaigždės koncertą nebuvo išpirkti, jų galėjai įsigyti net penkias minutes prieš koncertą – pardavinėjo visi ir ant kiekvieno Siemens Arenos kampo. Na, gal kiek ir perspaudžiau, bet jau pustuštės sėdimos vietos salėje parodė, kad Avril gerbėjų Lietuvoje turi ne tiek ir daug...O jei jų ir yra – tai dauguma 12-mečiai vaikai, kuriems kažin ar daug Avril skiriasi nuo Britney Spears.
Bet tai tik mano nuomonė ir ši pesimistiška gaidelė tikrai nereiškia, kad man nepatiko Avril šou! Priešingai – dainininkė ir jos komanda surengė įspūdingą pasirodymą!

Publika labiausiai šėlo skambant atlikėjos hitams

Daugiausia albumų pernai pardavusi atlikėja atvyko su didele žmonių komanda ir įspūdinga scena su naujausio albumo „The Best Damn Thing“ simbolika: kaukole rožiniame fone. Žvaigždė atsigabeno ne tik garso ir apšvietimo aparatūrą, bet ir savo „firminį“ rožinį pianiną su kuriuo atliko vieną populiariausių savo dainų – „When your gone“, ir rožiniais kristalais padengtą mikrofoną, kuris Avril lydi viso „The Best Damn Ture“ metu. Publika labiausiai siautė per Avril atliekamus hitus: „Girlfriend“, „Hot“, „Sk8ter boy“, „Happy Ending“, kartu su ja traukė dainų žodžius per „I'm with you“, „When your gone“, „Losing grip“ ir t.t. Bet buvo ir tokių žiūrovų, kurie nelabai suprato kas vyksta scenoje – sėdėjo nė truputį nepasijudindami ir šūkaudami ant stovinčiųjų ant kėdžių, kad jo vaikas nemato Avril. Aš turbūt buvau viena iš tų „nelegaliai“ pasilipusių ant kėdžių (po to kai pavargau grūstis priekyje) – iš čia puikiai matėsi visa scena ir salė, tačiau kanadietės pasirodymą puikiai matyti galėjai ir per du didžiulius ekranus scenos kraštuose.

Gerbėjų grumtynės

Kad patektum į pirmoje eilėje stovinčiųjų gretas, o tai reiškia, kad iš visai arti pamatysi žvaigždę ir galbūt ji paspaus tavo ranką, reikėjo iškęsti mažiausiai 2 val spūsties, kur vargina dusinantis karštis, troškulys ir iš visų jėgų grumiasi trylikamečiai paaugliai – spardosi, kumščiuojasi ir ne tik...Be to, kiekvieną sekundę privalai išlikti budrus– daug tokių, kurie lipa tau ant galvos, kad galėtų išstumti tave, o patys būti arčiau scenos. Prisipažinsiu – stovėti priepat scenos krašto per Avril koncertą iki šiol yra mano svajonė, kuri, tikiu, kadanors išsipildys. Stovėti netoli scenos per Vilniuje vykusį koncertą buvo labai realu, nes palyginus su Linkin Park koncertu, buvo nedaug žmonių, bet stovėti pirmoje eilėje praradau viltį, kai 1, 5 val teko kęsti kūnu žliaugiantį prakaitą ir užvertus galvą gaudyti orą. Bet nesigailiu ir tų valandų – stumdytis iš dalies buvo smagu. Supratau kokia kova vyksta tarp gerbėjų per pasaulinių žvaigždžių koncertus!

Interviu su Daiva Čepauskaite

Su Daiva Čepauskaitė susitikome prieš mėnesį,Ragožių kaime. Ten vyko jos pjesės „Atviras lūžis“ inscenizacija. Vėliau su 2005 poezijos pavasario laureate teko susidurti ir rašytojų sąjungos organizuojamoje Nidos Akademijoje. Su poete, dramaturge ir aktore viename kalbėjomės ir  virtualiasiais kanalais:

1.Ar sunku prasimušti į Lietuvos literatūros elitą?
Nelabai žinau, ką tai reiškia, nes aš pati niekada niekur neprasimušinėjau. Ir nemanau, kad priklausau kokiam nors elitui. Tiesiog rašau. Man atrodo, kad to pakanka. Be abejo, reikia turėti šiokį tokį talentą. Nežinau, ar aš jį turiu. Jei taip, tai ne mano nuopelnas, o Dievo dovana. Jei ne - man tiesiog pasisekė...

2. Jūs menininkas, kokioje erdvėje jūs gyvenate? ( bohemoje ar realybėje?)
Šiuo metu gyvenu visiškoje buityje - puodai, košės, sauskelnės ir grindų skuduras...Tokia mano realybė. O anksčiau buvo visko. Nepavadinčiau to bohema, bet naktinis gyvenimas buvo man pažįstamas. Su gera kompanija ir geru buteliu galėjau lėkti, skristi, plaukti, šliaužti bet kur, nors ir į pasaulio kraštą. Kaip ir bet kuris jaunas žmogus turėjau nemažai polėkio, drąsos, įkvėpimo ir nedaug sveiko proto, pareigų ir paklusnumo. Tiesiog buvo ir tebėra įdomu gyventi. Tik dabar kitaip.

3. Jei turėtumėte galimybę išvykti kur norite, kokią vietą/šalį
pasirinktumėte? Kodėl?
Išvykti visam laikui ar laikinai? Nuolatos gyventi nenorėčiau ir negalėčiau niekur kitur, tik Lietuvoj. Ne todėl, kad esu labai jau didelė Lietuvos patriotė, bet tiesiog čia mano brangūs žmonės, mano erdvė, mano kalba. Negalėčiau rašyti jokia kita kalba. O nieko kito daryti nemoku. Plauti grindis už pinigus neįdomu. Geriau tai padarysiu rečiau, bet savo namuose, kur niekas už tai nemoka.
O nulėkti kur nors trumpam pasidairyti labai norėčiau. Net nėra tokios vienos šalies, kuriai atduočiau pirmenybę. Labai noriu į Andaluziją (Ispaniją), kur nors į Lotynų Ameriką, nes nesu ten buvusi. Taip pat ten, kur daugiau gamtos ir mažiau civilizacijos.

4. Kokie Lietuvių ir Užsienio literatūros autoriai / aktoriai Jums imponuoja?
Galima atsakyti vienu žodžiu - geri. Arba vardinti labai ilgai, bet tada vis tiek ką nors pamiršiu paminėti. Todėl atsakysiu labai trumpai: lietuvių autoriai - Donaldas Kajokas ir kiti, užsienio - Wislava Szymborska ir kiti, aktoriai - Rasa Samuolytė ir kiti.

5.Kas Jums apskritai yra kūryba?
Kryžius, kupra, sparnai ir šiek tiek gyvenimo prasmės.

6.Kokios kūrybos reikia šiuolaikinei visuomenei daugiau, lyrikos ar
neišvengiamų modernizmo srovių?
Ko reikia šiuolaikiniei visuomenei, reiktų atlikti sociologinius tyrimus. Kadangi aš tuo neužsiimu, tai galiu tik diletantiškai psamprotauti. Manau, reikia geros kūrybos, o lyrika taip pat gali būti moderni. Turbūt reikia visokių srovių, tegu tik teka, ir kiekvienai upei atsiras bent vienas norintis gerti.

7. Kokie jūsų ateities planai? ( kalbant apie literatūrinį/meninį/ aktorinįgyvenimą)
Rašysiu. Nebevaidinsiu. O jeigu konkrečiau, noriu parašyti ne vieną knygą vaikams (eilėraščių ir pjesių), galbūt kada nors išeis ir mano pjesių knyga suaugusiems. Apie poeziją kol kas patylėsiu, nes tai yra tai, ko niekada neplanavau.
Sekmės.
Daiva Čepauskaitė

Žemaičių Kalvarijos atlaidai - galimybė sustiprinti ryšį su Dievu

“Ar žinote ką reiškia apgirsti iš laimės?” , - tokiu klausimu į jaunuosius piligrimus kreipėsi vienas kunigas Jaunimo dienos Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų metu. Daugelis susimąstė ir netrukus, o galbūt grįžę namo nedvejodami atsakė - taip! Nes būtent taip tą šeštadienio popietę jautėsi ir atrodė pabūti su Dievu į Kestutaičius rinkęsis jaunimas, iš kurių daugiau nei pusė, iki šventos vietos savaitę keliavo pėsčiomis. Ir taip ne pirmus metus!
 Tarp renginio savanorių ir aktyviai „saulės šokiu“ Dievą šlovinusių dalyvių buvo ir nemažas būrys mažeikiškių, viekšniškių, sediškių...

Bažnyčioje jautėsi laisvai

Prie tikinčio jaunimo su nedideliu būreliu skautų ir Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčios choreliu prisijungėme Alsėdžiuose, kur šiuolaikiškus žodžius, tokius kaip cool ir fainiai, vartojantis kunigas kiekvieną iš mūsų kvietė atsiverti susitikimui su Dievu. Tokiame renginyje buvau pirmą kartą, todėl maloniai nustebau kai pamačiau šimtus jaunų žmonių, kurie bažnyčioje ne tik sėdėjo ant grindų, garsiai diskutavo su kunigu, bet netgi plojo bei švilpė! O lauke po sočių pietų nemažas būrys entuziastų prisijungė prie ekspresyvaus panevėžiškių kurto rytietiško šokio, privertusio nusišypsoti net ir santūriausius dalyvius.


Piligrimus pasitiko šiltai

Pailsėję ir pasisotinę Alsėdžiuose, tęsėme piligrimų kelionę į Ž. Kalvariją. Nupėdinome nei daug, nei mažai – apie penkiolika km tai tikrai. Tačiau kelionė kaip ir visada tokiais atvejais neprailgo – kiekvieną lydėjo seni ir susirasti draugai, taip pat giesmės, kuriomis ne tik šlovinome Viešpatį, bet tokiu būdu ir priartėjome prie jo.
„Giesmė nėra tiesiog daina, tai mūsų širdies balsas“, - taip susirinkusiam jaunimui kalbėjo vyskupas Jonas Kauneckas.
Besišnekučiuojant ir giedant laikas praslinko labai greit , tad nė nepajutome, kaip prieš mūsų akis atsivėrė Žemaičių Kalvarijos bažnyčios bokštai. Į miestelio gatves plaukė žmonės – visi norėjo pamatyti keliaujančius piligrimus. Vieni stebėjosi, kiti palaikė mus visą pasakančiais žvilgsniais, šypsenomis ir rankų mostais. O mes žinoma, neužmiršome įrodyti, kad esame jaunimas – nepagailėjome susirinkusiems nei plojimų, nei švilpesių ir laimės šūksnių!


Atrado ryšį su Dievu


Po susitikimo bazilikoje mūsų laukė šventinė programa Ž.Kalvarijos kultūros centre – turėjome dar vieną galimybę pasidžiaugti Dievu kartu. Šią popietę klausėmės ne pirmus metus Kalvarijos atlaiduose dalyvaujančių jaunuolių atliekamų dainų, o programą užbaigėme giesme, kurią giedojome susikibę už rankų. Bet didžiausią ir nepakartojamą įspūdį paliko Žvakių vigilija.
  Ilgiau nei dvi valandas trukusi procesija privertė kitomis akimis pažvelgti į tikėjimą. Kalnai – kristaus kelias, privertė pamąstyti apie savo gyvenimą, o įspūdingas reginys naktį – mažų žiburėlių (žvakių) šviesa ne vienam, ieškančiam dvasios ramybės, įkvėpė didesnio pasitikėjimo
rytojaus diena.

Savanoriška veikla – padeda atrasti save


Galimybė rasti bendraminčių ir noras sustiprinti ryšį su Dievu – ko gero, tos priežastys, kodėl į kasmet vykstančius atlaidus plaukia minios įvairaus amžiaus žmonių.
  Pirmą kartą Ž. Kalvarijos atlaiduose dalyvavusi mažeikiškė Agnė Rupkutė sako taip pat mėgstanti tokius renginius, nes kasdieniame gyvenime nerandanti tiek dvasingumo, kiek jai norėtųsi.
  „O čia priešingai – pasikroviau labai daug teigiamos energijos, nes tokiose vietose susirenka labai šilti ir mieli žmogeliukai, kurių dėka aplink jauti vien gėrį ir ramybę“, - džiaugėsi mergina.
  Jaunimo dienose savanoriavęs ateitininkas Karolis Barakauskas teigia, kad tokiuose renginiuose jis ne tik randa daug bendraminčių, bet jo galvoje gimsta ir įvairiausios idėjos: „Kiekvienas renginys man palieka daug neišdildomų įspūdžių, o savanoriška veikla man dar ir padeda atkleisti save. Aš galiu padėti kitiems – daryti tai, kas man teikia didžiulį malonumą“.

Pertraukos geriausieji

Savaitė nuo liepos 5 d. iki liepos 11 d.

Eilės
1. Tao „sibiras. prisiminimai“ 4,27 (11)
2. Arnas „Atvykėliai“ 4 (10)
3. k____ maro „RYGA-TALINAS, MARIJAMPOLĖ-KAUNAS, 3-ias peronas“ 3,3 (10)
4. Holly „Iš prastų vienturtės eilėraščių,“ 3,17 (12)
5. Knysliukas „meluoju“ 3 (7)

Proza
1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (I)“ 4,44 (9)
2. Knysliukas „Švelniai kampuotas peizažas“ 3,63 (8)
3. Markė8 „Dienoraštis. 2“ 3,11 (9)
4. Avietinė Avis „Sumaištėlė“ 2,71 (7)
5. -

Bendras savaitės geriausiųjų kūrinių balas - 3,514 (ženkliai mažiau nei praėjusią savaitę :)).

Nidos Akademija 2008

Rimtesnią publictinę apžvalgą kelioms dienoms atidėkime.
Talpinu emocinę išraišką ir tuo pačiu visų akademijos dalyvių užduotį. Dienoraščio veisimą.
Liepos 8 diena. Brūkšninis kodas 4770175046092

Spliu. Gitara, saksofonas, šokiai, raminamųjų kokteiliai ir traukinys mus išspjovė. Beviltiški vaikai dainuojantys – „Mes raudonas kryžius“. Vėliau Karalius Abrahamas,kuris nebeturėjo sūnaus Klaipėdos autobusų stotyje. 8 valandos kelionės ir ką mes gavome? Ogi Marčėną. Akademijos auklėtiniai, atrodo, kaip po ketvirto apledėjimo. Atrodo,kad išžudė jų šeimas ir juos atvarė į kažkokią Nidą. Suirzę. Sunerimę. Save pasilaidoję. Umc. Buto šeimininkas su kuriuo teko gana inteligentiškai porinti telefonu atrodo lyg peržiūrėjęs kokį baisiai nuobodų siaubo filmą. Aleliuja. Užpilsim ir kažkas meiliai ištars – „Vartai į pragarą atkelti, rašytojukai“

Liepos 9 diena. Gliukozės?

Gliukozės? Santykiavimo nepastebėjau, tačiau santykių aiškinimasis virė it krabai ant elektrinės, labai sudėtingai valdomos viryklės. Pastarosios, nei vienas nemokėjome įjungti tris dienas. „Slypinau“ balkone, niekaip netilpo kojos. Mergaitė greta manęs atėjusi iš didžiojo OOO didžiojo „Urbo kalno“ kažką vis garsiai tauškė.
Gal vis gi gliukozės? Gliukozei išleidome jau dvidešimt litų ir gerai, taip mums ir reikia. Draugas įbėgo ne į tą butą ir ėmė rėkti prancūžiškai. Daugiau tie žmonės rakino duris, kaimynė iš apatinio aukšto vis dar vadino mus sukomis ( spėju, čia kokios ypatingos rūšies gyvūnėlio pavadinimas).
Vazi. Vazi. Vazi.

Liepos 10. Šinšilizmas.

Pasiutusi lapė. Naujas mūsų dievas, tai tik balta pasiutusi lapė. Lapės daro – UMC. O mes darėme šinšilą iš popieriaus, šaukštų, degtukų. Kol vienas rūkalius jos nepadegė. Graži buvo šinšila. Žadėjo vaidentis.
Vaikinas priešais glosto savo kojų plaukus. Aha, kopos, tai tikrai tinkama vieta. Aha. Umc.
- Netiki,kad mažas peliukas perkirstų visą paminkliną?, - štai kur poezija iš penkiamečių vaikų burnyčių. Svarbu,kad jų nepasiglemžė raudonasis kryžius.
Po kąsnį grįžta cinizmas. Prisipažinsiu, nuplagijavome du batukus ir padarėme iš jų visai nuostabų pasiseilėjimą:

Mano venos buvo dvi
Vieną perpjoviau Vazi
Aš su nuleistu krauju
Niekur eiti negaliu



Liepos 11 diena...

Išvažiuoja vyrai ir žmonos. Sakyčiau – laisvė/ lygybė/ brolybė. Didysis persikėlimas į Urbo kalną. Šeimininkas atėjęs pasiimti buto raktų nustemba išvydęs jo autoportretinę skulptūrą. Nieko ypatingo, tiesiog iš meliono išraižytas jo veidas ir į „ galvą“ susmaigstyti peiliai ala nieko nereiškiantys.
Visi atrodo jau atsikasę po kelis kilogramus žemių. Truputį lengvesni. Miegas nemiegas miegas nemiegas ir visiems nervukai atsileidžia.
Skubame apsipirkti į „Maximą“ nebesikuklina nei vienas. Vynas, likeris ir saldūs vieno Dėstytojo
žodžiai – „Geriausia rūkyti lietuvišką“. Tokios neturime, neturime jokios. O ir šiaip nerūgstame. Palikime tai kefyrui.

Liepos 12 diena. Juodų akių efektas.

Jeigu būčiau gyva, parašyčiau ką nors aštraus. Tačiau tenka pasimėgauti minkštomis samanomis,vėlavimu į traukinį, skyrybomis kelte. Ir prisiminimais. Tokiais – liguistais, ryžais, mažakalbiais.

Vazi. Vazi. Vazi.

Pertrauka.lt savaitės geriausieji

Savaitė nuo birželio 27 d. iki liepos 5 d.

Eilės
1. tao_fire „sibiras. prisiminimai“ 4,5 (8)
2. tao_fire „sibiras“ 4,36 (11)
3. dviese prie upelio „iš čerpių“ 3,8 (5)
4. nusifotkink prie hitlerio „teutonai švenčia pergalę prieš nusibaigusį rygos magistrą“ 3,67 (6)
5. efektas „Pabėgimas iš namų“ 3,6 (5)

Proza
1-2. Knysliukas „Miegok“ 5 (6)
1-2. Riva_ „27,5 dienoraščio puslapis. Brūkšninis kodas 37055698268“ 5 (6)
3. Avietinė Avis „Elfai“ 4,75 (4)
4. Riva_ „31 dnr įrašas Brūkšninis kodas 37055698272“ 4,5 (4)
5. Riva_ „Vanduo išgaruoja, gėlės nuvysta“ 4,33 (3)

Jaučiasi, kad atostogų nuo mokslų pertraukiečiams tikrai reikėjo ir jos išėjo į naudą - net penkių kūrinių balų vidurkis siekia penketą! :)

Bendras savaitės geriausiųjų kūrinių balų vidurkis - 4,351 (lyginant su įtempta š.m. gegužės 10-16 d. savaite - net 0,981 daugiau!).

Medis???

Su Jumis sveikinasi nauja menlapio rubrika-žmonės.Kadangi mūsų menlapis- tai internetinis blogas meniškam jaunimui, tai apie menišką jaunimą ir pakalbėsime.

Šiandien apie Eglę, kurią draugai vadina Medžiu. Kodėl Medis? Skaitykite toliau ir viskas išaiškės, kadangi visagalio interneto dėka mums pavyko pakalbinti šią ilgaplaukę merginą.

Pirmasis klausimas, kodėl tu Medis?

Medis todėl, kad mano vardas Eglė, ir šiaip stovykloj buvo daugiau Eglių, todėl reikėjo sugalvot ką nors originalaus. O paskui pati nepastebėjau, kaip visi kiti pradėjo mane vadinti medžiu.

Ką veiki dabar savo gyvenime?

Šiuo metu atostogauju, bet šiaip lankau lengvąja atletiką- esu bėgikė. Dar dainuoju mokyklos ansamblyje, groju gitara, na ir šiaip prisidedu prie renginių organizavimo.Tiesa,dar aktyviai dalyvauju stovyklos Lietuvos Atgaja veikloje.

Nepavargsti nuo tiek daug veiklos?

Nepavargstu, nes be įdomios veiklos tiesiog negalėčiau gyventi!

Mėgstamiausias užsiėmimas?

Aktyvi veikla(o smulkiau?) Groti, sportuoti, dainuoti, būt su draugais. Na, viskas, kas patinka ir daugumai jaunų žmonių. Nesu kažkuo išskirtinė:) Dar patinka greit važinėt, nesvarbu kuo, svarbu, kad gali važiuot.Patinka būt gamtoj.

Ką planuoji veikti ateityje ?Ką norėtum studijuot ?

Kaip tau šovė į galvą apie mane parašyt.Parašyk, kad man patinka.. em.. nežinau.. (Medis bamba-aut.past.) Norėčiau stoti į anglų filologiją, bet labai abejoju, ar pasiseks. Atsarginiu variantu pasirinkau kūno kulturos akademiją.

Ką pasiūlytum žmonėms, kurie niekaip savęs neatranda, neturi kur save realizuoti?

Ieškoti, ieškoti ir dar kartelį ieškoti. Bandykit viską, kas tik šauna į galvą, galų gale vis tiek atrasit save.

Eglė-Medis visą laiką klausinėjo, kodėl ji ir kodėl apie ją. Na, juk mūsų Medis- meniška siela. Džiugiu, kad nesiblaškanti ir žinanti, ko nori. Linkime sėkmės ateityje, tikime, kad įstosi į anglų filologiją, o iki tol ir toliau stengsiesi dėl renginių Jonavos jaunimėliui.Sėkmės!


Šypt.
Bor.

Dragas - saviraiška ar beprotybė?

Svylančių padangų kvapas, ratų žymės įkaitusiame asfalte, alaus ar sidro skardinės rankose.
Trumpiau - „dragas“. Azarto ir adrenalino mėgėjams – tai saviraiška, eiliniam piliečiui – beprotybė.
Neseniai gavome informacijos,kad Ruklos poligono teritorijoje esančiame oro uosto pakilimo take, ketvirtadienio vakarais renkasi „dragistai“. Įdomu, dieną vyksta pratybos, bandomi sprogmenys, o vakarėjant čia susirenka žmonės tiesiog papramogauti. Nieko blogo tame ir neįžvelgtume, tačiau dar geriau būtų, jei tokie „renginiai“ būtų įteisinti, gautų sutikimus.

Į „dragą“ su mažamečiais vaikais

Neturėdami kam palikti saugoti vaikų,o gal norėdami,kad ir jie išvystų automobilių lenktynes netik filmuose, jaunieji tėveliai kartu su savim vežasi ir atžalas. Kol tėčiai stebi ar dalyvauja lenktynėse, mamytės lėtai siurbčioja sidrą, vaikai ramiai kapstosi kiek toliau nuo pakilimo tako, esančiame smėlyje. Tame pačiame smėlyje, į kurį per pratybas krenta sprogmenys.

Geriausiai pasirodžiusiems – simbolinės taurės

Ant vieno iš „dragininkų“ automobilio puikavosi sudėtos taurės. Jos labiau priminė suvenyrines, nei pagamintas iš brangaus metalo. Tačiau ir toks paskatinimas paglosto savimeilę, o kur dar plojimai. Greičio entuziastas pasivadinęs „Extreme“ sakė,kad taurės skirtos greičiausiajam ir garsiausiai automobilio aparatūrai. Papasakojo,kad be šių rungčių būna ir slalomas, bei individualūs pasirodymai.

Pradžia – draugai ir meilė automobiliams

Kas paskatino pradėti „draguoti“ ir kaip tai vyksta Vilniuje, kalbėjomės su vilniečiu, vadinkime jį tiesiog Arūnu.


Kiek laiko jau „draguoji“?
Prisiminti reikia, manau jau metai. Pradėjau pernai, kai tik gavau teises.

Kas įtraukė į tokią gana pavojingą veiklą?

Meilė automobiliams. Draugai. Iš pradžių buvau tik žiūrovas. Patiko, tuomet ir pats pradėjau „draguoti“.

Ar žinai iš kur kilęs šis užsiėmimas?


Amerika. Spėju,kad iš Amerikos. Juk ten žmonės prisigalvojo netikėčiausiu dalykų.

Ar buvai susidūręs su nelaimingais atsitikimais? Ar dažnai apgadinami automobiliai?

Teko matyti. Bet pačiam nieko tokio „draguojant“ dar nenutiko. O automobiliai sugadinami labai retai.

Kaip dažnai būna „dragai“,kuriuose dalyvauji?

Ketvirtadieniais, gal ir sutapimas,kad taip pat kaip Jonavos rajone. Tiesiog ketvirtadienis gera diena – darbo savaitė prie pabaigos, be to nieks neišvažiuoja į jokius sodus ar kaimus, kaip penktadieniais.


Ar daug žmonių susirenka taip papramogauti, kokio amžiaus?

Paprastai būna apie 200 – 300 automobilių, o amžius tikrai labai įvairus.

O kaip pats manai, ar tai yra legalu?

Jeigu valdžia neskiria vietos ir kaip visada tik bausti gali, o tokia veikla įdomi ir reikalinga, tai tenka ją užsiimti kur nors atokesnėje vietoje.

Degalų negaila?

Visada jų gaila būna,kai jie baigiasi. Kiek yra, tiek važiuoji. O jeigu pagauni azartą, tai leki į artimiausią degalinę ir pasipildai. Tiesą sakant, tuomet jau neskaičiuoji.

Ar lenktyniauja tik miestiečiai?


Ruklos poligono oro uosto pakilimo take renkasi daugiau nei 300 „dragininkų“ – iš Jonavos, Kauno ir kitų aplinkinių rajonų. Nenuostabu,kad ketvirtadienių vakarais Jonavoje sumažėja eismo įvykių. Mėgstantys raliuoti, visą adrenaliną išlieja svilindami padangas ant pakilimo tako. Tačiau ar ši pramoga tik miestiečiams? Ar populiarus toks užsiėmimas kaimo žmonėms? Apie tai kalbėjomės su Prienų rajone, dideliame ūkyje, gyvenančia mergina.

Ar „draguojate“ su traktoriais?

Taip, dažniausiai naktį, po visų darbų lenktyniaujame žvyrkeliais. Su traktoriais kitaip, visai kita jėga. Jie ūžia, kaukia, bilda.

Ar šis lenktyniavimas susilažinus, ar jis būna ekspromtinis?

Tiesiog pramoga po darbo. Nėra jokių varžybų, lenktynių. Viskas draugiškai.

O kokiose lenktynėse dar esi dalyvavus, stebėjus?

Na, pas mus yra 9 kilometrų gana tiesus keliukas, tai būdavo vasarą privažiuoja motociklininkų pora dešimčių ir jie tarpusavyje lenktyniauja.

Rinktis Jums
Nutrūktgalviški užsiėmimai vis dažnesnis reiškinys mūsų visuomenėje. Kas šokinėja su gumom nuo televizijos bokšto, kas leidžiasi parašiutais,o kam negaila ne vienos dešimties litų pakloti ant degalų ir mašinos remonto, vardan to,kad galėtų beprotiškai pasilinksminti.
„Dragai“ vyksta užmiesčiuose, dažniausiai nelegaliai. Šis viešai neafišuojamas užsiėmimas gana pogrindinis, apart „Autoklubų“ organizuojamu varžybų.
Taigi, kas svarbiau - meilė mašinoms, noras būtų geriausiu ar nesuluošintas gyvenimas ir automobilių tausojimas. Rinktis Jums.



Info - jonava.org, lrytas.lt