Jaunieji kūrėjai ir vėl turės galimybę pasireikšti

Justė KARPAVIČIŪTĖ

Gruodžio 19d. vakarą, žmonės, buvę Jonavos Kultūros centro mažojoje salėje, trumpam kirto realaus pasaulio ribą ir nužengė į „Kitą pasaulį“- būtent tokia buvo pirmojo JTO Jonavos skyriaus organizuoto Jaunųjų kūrėjų vakaro tema. Pirmojo- sąlyginai, nes prieš metus jau vyko keturi tokie vakarai, taigi tai- jau antras renginių ciklas.

Šį kartą džiugiai nustebino ir nemažas dalyvių skaičius, ir pilna salė žiūrovų. Dalyviai žavėjo savitomis įžvalgomis ir interpretacijomis vakaro tema: praėjusių metų geriausio filmuko „Rytai(s)“ autorius Matutis parodė kitą pasaulį vyrams- filmavo moterų tualetą ir šiuo vaizdeliu vėl pelnė geriausiojo vardą. Jaunųjų kūrėjų vakaro žiūrovus nustebino renginio naujovė- iki šiol tarp kūrėjų niekada nebuvo šokėjos- šį kartą street dance‘ą mums šoko Greta. Taip pat, „Kitą pasaulį“ žiūrovams atskleidė Rositos fotografijos, kurios ne vienam užgniaužė kvapą. Buvo penki muzikiniai pasirodymai, du filmukai,vienas šokis ir viena fotografijų kolekcija.

Kaip ir kiekvieną vakarą- komisija rinko geriausius. Pirmoji vieta, kaip jau minėjau, atiteko Matučiui ir jo filmukui „Tik vyrams“, antroji- Rimai,Sandrai ir Akvilei už trumpą, bet susimąstyti verčiantį vaizdelį apie kitą mūsų Pasaulio pusę, na, o trečiąją vietą užėmė reperis Mantas Dirmantas- „Už žodžių žaismą“,- komentavo komisijos narys Šarūnas.
Dar viena naujovė Jaunųjų kūrėjų vakare- kūrybinės veiklos. Pasibaigus konkursinei programai susirinkęs jaunimas turėjo galimybę sužinoti graffiti eskizų piešimo subtilybes bei išmokti porą lietuvių liaudies šokių.

Na, ir galiausiai- svečių grupė. Coffee talk, deja, atvykti negalėjo, tačiau muzikantai vis tiek buvo- tai nauja, neseniai susikūrusi jonaviečių grupė „Beast of silence“. Rodos, faktas, kad grupė- naujai iškepta, nesutrukdė jonaviečiams smagiai užbaigti vakarą.

Antrasis Jaunųjų kūrėjų vakarų ciklas- pradėtas.Ir visai neblogai. Laukiame sausio 16d. ir kito jaunųjų menininkų „susiėimo“.

Matučio filmukas "Tik vyrams":

Justė:)

Sienų tepliotojas už pusę milijono

Vieniems jis eilinis sienų tepliotojas ir nusikaltėlis, kitiems – profesionalus „graffiti“ meno puoselėtojas, treti jį laiko tiesiog gatvių karaliumi.
„Susitikime devintą, neutralioje vietoje. Ateisiu, jeigu nieko neatsitiks. Jeigu kas nutiktų interviu metu, pasislėpsime kur nors tamsoje.“ Ruošdamasi į interviu mąstau, ar nereikėtų apsiauti patogios avalynės? O jeigu jis maniakas? O jeigu išties mums teks nuo ko nors sprukti? Iškart nuveju tokias mintis ir pabrėžiu sau, kad turiu labiau pasitikėti pašnekovais.
Devintą valandą pastebiu Zedą žingsniuojantį link manęs. „ Tu su aukštakulniais, palauk čia“. Gatvių karalius žaibiškai atsiduria prie parduotuvės sienos, dairosi aplink, o tada akimirksniu suraito savo parašą. Tik tada pastebiu link mūsų artėjančią, agresyviai nusiteikusią, piliečių grupelę. Pradedame greitai eiti į kitą gatvės pusę. „ Tau taip dažnai? Nepabosta gyventi baimėje?“ – sunerimusi klausiu pašnekovo. „ Tai mano kasdienybė, savotiškas postūmis į priekį, momentinė baimė“. Muštis nusiteikę jaunuoliai ima vytis, todėl kalbėtis daugiau nebegalime. Zedas subtiliai jiems parodo, kad turi ginklą, o pats išnyksta už kampo. Netrukus gaunu žinutę, kad jis manęs laukia prekybos centre. Išsigandusi skubu į prekybos centrą pratęsti interviu. Agresyviųjų piliečių aplink nebesimato.
Gatvių karalius nusiperka skardinę alaus. „ Tai ką tu matei, tik gėlytės. Tikrieji pavojai yra policija. Bijai prisiimti atsakomybę, sėsti į kalėjimą. Taip pat narkotikų prisipumpavę žmonės, kuriems nepagrasinsi net ginklu. Žinok, net sienos turi akis…Tu niekada nežinai kas tavęs laukia už kampo. Visada privalai būti budėjimo rėžime. “
Ieškome saugios vietos, kur galėtume pasikalbėti. Prisėdame parkelyje prie kultūros centro. „ Jeigu žinau, kad noriu padaryti – turiu padaryti. Nes kito karto nebebus. Psichologinis žaidimas su savimi. Apsidairau, laukiu kol nebus žmonių ir mašinų. Visada su savimi turiu ginklą, pistoletą, lazdą. Pistoletas legalus. Aš gal graffiti srity ir darau nusikaltimą, bet kitur aš esu normalus žmogus. “ Zedas intensyviai dairosi aplink, pro šalį praeina moteriškė vedžiojanti šunį, tačiau to užtenka, kad pašnekovas sunerimtų. „ Turime eiti į kitą vietą, čia nesaugu“.
Įsitaisome stadiono tribūnose. Zedas lengvai gurkšnoja alų.

Teko paišyti visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Alytuje, Palangoje , taip pat Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Graffiti tai viso pasaulio kalba. Važiuoju apžiūrėti miestų, pasivaikščioti, tuo pačiu visada su savimi turiu reikiamą „amuniciją.“ Kartais keliauju su konkrečiu tikslu – piešti. Yra specialiai skirtos legalios vietos šiam menui, tačiau man jų neužtenka. Graffiti gimė gatvėje, tai gatvės menas. Jis praranda savo prieskonį, kai viskas yra legalu. Dažnai keliuosi labai anksti, kai visas miestas dar miega, kad galėčiau piešti. Uždėti parašą užtrunka vos keliolika sekundžių, o didesni darbai pareikalauja ne vienos valandos. – klausausi profesionalaus sienų tepliotojo kasdienybės. Kokia pinigų suma įvertintum savo padarytą žalą pastatams?
- Daug, tikrai daug pinigų. Gal pusė milijono. Esu sudėjęs daugiau nei dešimt tūkstančių parašų ir nupiešęs apie tūkstantį rimtesnių darbų. Tiesa, per aštuonis intensyvaus paišymo metus, nuo policijos rimtai teko bėgti vos tris kartus. Reikia viską gerai suplanuoti, turėti strategiją. - Graffiti tau yra būdas reklamuoti save, kodėl pasirinkai būtent šį? - Nežinau tai daugiau savireklama ar saviraiška, tai tėra azartas, kuris suteikia palaidumo ir laisvės pojūtį. Žinoma, galėčiau klijuoti lipdukus ar daryti trafaretus, tačiau man patinka būtent ši sritis. Aš nepadarau nieko apčiuopiamo, visa tai tik akims ir gal širdžiai. To nesulyginsi su televizijos ar radijo reklama. Pats populiarumas yra visiškai tuščias dalykas, kai kažką darai vien dėl reklamos, aš tai darau iš labai didelės idėjos. Mėgstu raides netradicinėse formose, erdvėse. - Nemanai, kad išaugsi iš šio „katės ir pelės“ užsiėmimo? - Tikrai ne, nuolat turiu naujų kūrybinių idėjų. Aš tuo gyvenu, graffiti mano kraujyje, visada. Kad ir kiek, ir ką bepieštum, visada žemėje bus lopinėlis kur dar tavęs nėra. Reiškia dar neatlikai visko iki galo. Žemė tai žaidimų aikštelė žmonėms. Ko nedarau, tai niekada nepaišau ant bažnyčių, muziejų, kapinėse. Nepiešiu genitalijų. Gyvenu normalų gyvenimą - esu tik paprastas vaikinukas žmonių jūroje, tikiu į Dievą, mokausi, dirbu. – žvilgteliu į laikrodį, dvylikta. Zedas pasisiūlo palydėti iki namų. Pakeliui sutinkame kitą agresyvių piliečių grupelę, todėl jam tenka sprukti, prieš tai išsakęs linkėjimą Lietuvos žmonėms „ Užteks vietos visiems ir viskam. Saviraiškoje, rasėse, skirtumuose tarp jų. Žmonės turi mylėti vieni kitus labiau, mes ne vilkai.“

Misija "Jaunimo forumas"-įvykdyta

Vieno tikslo vedinas susivienijo aktyviausiais Kauno apskrities jaunimas. Jaunuoliai iš Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų, bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių jau nuo rugsėjo mėnesio pradėjo planuoti Jonavoje Lapkričio 7d. vykusį Europos jaunimo savaitės renginį – Kauno apskrities jaunimo forumą. Pagrindiniai forumo iniciatoriai Jonavos jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ arba –„JonAS“ paskatino visus apskrities jaunimo reikalų koordinatorius susitelkti ir užsiimti jaunimo aktyvinimu. Rezultatas- puikus.

Kauno apskrities jaunimas likus mėnesiui iki jaunimo forumo, dalyvavo trijų dienų mokymuose, kur susipažino ir pradėjo planuoti būsimą renginį.Tris paras jaunuoliai dirbo, rašė, skaičiavo, galvojo- juk tai daugeliui buvo pirmas tokio mąsto renginys.

Likus dviems paroms iki jaunimo forumo, visos Kauno apskrities jaunimo atstovai susibūrė Jonavoje. Dvi dienas jaunuoliai pasiskirstę darbus grupėmis nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ruošė Jonavos Kultūros centrą būsimam renginiui.

Na, o dabar, praėjus porai dienų po ilgai lauktos ir planuotos lapkričio septintosios, visi giliai atsidūsta ir dėlioja pliusus, minusus prie padarytų ir nepadarytų darbų. Jaunimo forumas praūžė stipriai ir garsiai- susilaukė daugybės komentarų. Tačiau dabar dar nesinori analizuoti to, kas galėjo būti geriau.Dabar norisi pasidžiaugti tuo, ką Kauno apskrities jaunimas pasiekė ir padarė.

Viskas prasidėjo 9 valandą ryto, kontaktų muge, kurioje dalyvavo šešiolika jaunimo organizacijų. Mugės metuJonavos Kultūros centro foje buvo daugybė žmonių, didelis šumulys, muzika. Kiekviena jaunimo organizacija turėjo savo stendą, stengėsi pritraukti žmones įvairiausiais būdais:nuo balionų, filmukų, iki arbatos ir sausainių. Ore sklandė puiki atmosfera. Pietums kareiviškos košės su arbata gavo visi, kas norėjo, taigi jaunimas alkanas neliko.

Kiekviena organizacija mugėje turėjo savo stendą

Toliau- kūrybinės dirbtuvės. O jų buvo išties daug- net penkiolika: jaunimas turėjo galimybę išbandyti save šokiuose, įgauti žinių apie savanorystę, visuomeninę veiklą, jaunimo politiką, papiešti graffiti, vaidinti. Džiugino dalyvių aktyvumas, bei puikus darbo grupių kuratorių darbas. Jaunimas galėjo išbandyti save įvairiose srityse, taip pat ir šokyje

Visų darbo grupių kūrybinio proceso rezultatai buvo rodomi didžiojoje Jonavos Kultūros centro salėje.Šiltų emocijų ir ovacijų ten tikrai netrūko.

Greta darbo grupių visą laiką meno galerijoje vyko programos “ Visi skirtingi,visi lygūs“ organizuojama „Gyvoji biblioteka“. Čia buvo sukurtos sąlygos pabendrauti su įvairiais žmonėmis- lezbiete, gėjumi, akląja, neįgaliuoju, panku, feministe ir dar daugybe kitų.Ši akcija susilaukė itin didelio dėmesio- jaunimas laukė eilėse, kad tik galėtų užduoti rūpimus klausimus tam tikriems žmonių tipams. Toks projektas yra vykdomas jau ne pirmą kartą, pagrindinis jo tikslas- sugriauti visuomenėje susiformavusius stereotipus.

Na, ir galiausiai- koncertas, kurio kulminacijoje- grupė „Weekends“. Muzikantai privertė salėje sėdėjusius žmones atsistoti, smagiai ir efektingai užbaigti Europos jaunimo savaitės renginį.

Kas šiame forume visus džiugino labiausiai- daug žmonių iš visos Kauno apskrities ir visi jie nusiteikę teigiamai, visi šypsosi ir kalbasi. Nesvarbu, pažįstami ar ne, juk tai –puiki progra užmegzti naujas pažintis.

Toks jaunimo forumas- puiki galimybė vienyti jaunimą ir priminti, kad kartu žmonės gali išties daug. Taigi, galima tik tikėtis, kad šis renginys buvo paspirtis ir startas naujai jaunimo veiklos erai.

Kaišiadorių raj. laikraštis

"Atspindžiai"

Bor.

Depresija - liga ar alibi?

„Užtenka važiuojant autobusu pamatyti suskeldėjusią sieną ir dienos pabaigoje tu jau rezgi savižudybės planą “- Ričardu prisistatęs jaunuolis ironiškai šypsosi. Jaunas menininkas serga depresija jau ketverius metus. Išlipti iš ligos kol kas Lietuvoje jam nepadėjo niekas: nei medikamentai, nei psichiatrinis gydymas.
Pradedame atvirą pokalbį populiaria tema apie populiarią ligą. Netikėtai prisimenu ilgaplaukę blondinę sukančią savo plaukus aplink pirštą ir mykiančia – „Man depresija“. Prisimenu ir piktų tetulyčių kalbas, kad jų laikais tokių nesąmonių nebūdavo, nes visi turėjo ką veikti. Smerkti – negalima pasigailėti. Sirgti depresija tapo madinga, lygiai taip pat kaip ir originaliai apsirengti. Gal todėl į rimtai sergantį žmogų vis dar žiūrima pro pirštus? Gal atėjo laikas tapti pakantesniems?

Interviu teko laukti kelias savaites, nes pašnekovas negalėjo pasakyti kada jausis pakankamai gerai, kad galėtų atsakyti į klausimus. Sėdime jaukioje kavinėje, tačiau į pirmuosius klausimus Ričardas atsakinėja gana nedrąsiai.

Ar iš tiesų sirgti depresija tapo madinga ir/ar įprasta?
Kad madinga tai iš tikrųjų, be čia vėl gaunasi paradoksas. Sergančių depresija vis daugėja, bet visuomenė tik dar labiau svetimėja. Tiksliau, jos požiūris. Pati mados poza dažniausiai kyla iš dėmesio trūkumo. O jei rimtai kalbėti, apie nerimtą ligą. Yra du dalykai: pirma - visos mados iš vakarų, o antra – tiesiog Lietuvoje žmonėms viena opiausių problemų ir yra dėmesio trūkumas. Tada ligos imitacija pasidarbuoja kaip tam tikra saviraiškos forma, ypač jaunimui.

Koks lietuvių požiūris į turintį emocinių sutrikimų žmogų?
Lietuvoje dominuoja toksai "žaliųjų rūtelių" kultas, kuris per mutaciją su "homosovietikus" kultu įgavo labai keisto konservatyvumo formą. Taigi šis kultas labai keistai žiūri į tai, kas negirdėta. Gėjai, juodaodžiai, depresija. Dažniausiai žmonės galvoja, jog depresija yra kažkoks išsidirbinėjimas, geriausiu atveju - saviraiškos forma.
Esi abiturientais, su kokiomis problemomis tenka susidurti mokykloje?
Šiuo metu man didžiausia problema yra ta, kad dažnai nesugebu nueiti į pamokas, pilnavertiškai atlikti užduočių, sunku mokintis. Su aplinkinių požiūriu apsipratau. Stebintieji mano būsenas žmonės, manydavo, kad vartoju narkotikus arba ateinu pagiringas į pamokas. Iš vieno mokytojo buvau susilaukęs komentaro: „Mažiau su merginomis „duokis“ ir turėsi jėgų“. Kai vėliau žmogus sužino kas man yra iš tiesų, tada ima galvoti, kad tai elementarus išsidirbinėjimas ar savęs sureikšminimas.
Kur kreipeisi pagalbos? Kokia tavo nuomonė apie specialistus?

Pirmiausiai kreipiausi į savo šeimos gydytoją, kuri išrašė siuntimą pas psichiatrą. Vėliau psichiatras liepė pasidaryti tyrimus pas psichologą. Tada man perskaitė mano ligos istoriją ir išrašė vaistus. Vis dėl to valdiškose įstaigose psichiatrai neatlieka savo darbo taip, kaip turėtų. Skuba išrašyti vaistus. Mano atveju psichiatrė buvo labai pikta. Manau, kad ji buvo prosovietinių pažiūrų. Dabar eidamas balsuoti radau jos pavardę socialdemokratų sąrašuose. Čia tik tarp kitko. Grįžtant prie klausimo, visų pirma psichiatras labai abejingai elgiasi su pacientu. Per daug nesigilina į paciento poreikius, konkrečią jo problematiką, taiko šabloninius metodus ir pumpuoja vaistais. Pagrindinė psichiatro funkcija Lietuvoje, mano požiūriu, yra tiesiog šerti pacientą vaistais.

Dauguma žmonių gėrisi menininkų sukurtais darbais, genialiomis įžvalgomis ir net nesusimąsto, kad jų gerbiamas kūrėjas galėjo turėti sunkių emocinių sutrikimų. O susirgusį kaimyną drąsiai išvadina „bepročiu“. Kokia tavo nuomonė apie tai?
Žmonės kad ir kaip bebūtų vis tiek vadovaujasi bandos principu. Autoritetas jiems yra autoritetas. Nelabai prieš jį ką blogo ir pasakysi, o kaimynas yra kaimynas. Buvo tokių atvejų, kai žmogus sužinojęs kuo sergu, numodavo ranka – „Ai, užsiimi menu, tai čia ir taip įprasta“.
Pažįsti daug tokią problemą turinčių žmonių. Ar yra kažkokia specifinė priežastis šiai ligai išsivystyti?
Iš tikrųjų ,net patys medikai nesutaria kokios būna pagrindinės priežastys, kad depresija išsivystytų į patologiją. Sakoma, kad net nuo slogos gali išsivystyti depresija. Bet dažnai būna taip, kad žmogaus asmeniniame gyvenime įvyksta kokia krizė, ir jei jis jautresnis nesugeba atlaikyti tos krizės. Būtent tada viskas ir perauga į patologiją.

Kokie simptomai dažniausiai kamuoja?
Yra įvairių būsenų ir simptomai nuolat keičiasi. Pagrindiniai simptomai - motyvacijos praradimas, apatija, nedarbingumas, prasta nuotaika, miego sutrikimai. Nemaloniausi bent jau man simptomai, kai sutrinka motorinė sistema, artikuliacija, koncentracija. Mintis užplūsta įkyrūs klausimai. Bet čia dar nieko, būna atvejų, kai dieną ar dvi negali atsikelti iš lovos.
Ar dažnai pasitaiko suicidinių (savižudiškų) minčių?
Aišku. Dažniausiai įsivaizduoji kokiomis aplinkybėmis tai turėtų atsitikti, pradedi planuoti. Kad iššaukti tokias mintis užtenka smulkmenos. Užtenka pravažiuojant autobusu pamatyti suskeldėjusią sieną, ir tai tave gali taip paveikti, kad dienos pabaigoje tu jau regsi savižudybės planą. Tokia jau ta „depresūcha“.

Kaip manai, ko reikėtų vengti, norint apsisaugoti nuo šios ligos?
Neišvengsi šito „dalyko“, jeigu jis jau atsitiks, tai atsitiks. Vienas gali grįžęs iš karo normaliai gyventi, o kitas gavęs blogą pažymį sau prisidaryti neapsakomo mąsto problemų. Nuo kiekvieno priklauso. O ko vengti? Natūralu, kad stresinių situacijų .
Teko girdėti, kad nuo privalomos karinės tarnybos norintys išsisukti jaunuoliai kartais suvaidina sergantys depresija. Ar sunku apsimesti sergančiu šia liga?
Gali „vikipedijoje“ perskaityti visus simptomus, ir bandyti apsimetinėti. Bet manau, kad daugiau nei dvi savaites tokiam amplua išbūti nepavyks. Be to jeigu sergi tai matosi iš visko: veido odos, akių, ypač iš kalbėjimo, minčių dėstymo.

Artėja gruodis, ar tiesa, kad būtent gruodį paūmėja liga?
Aš pats susirgau pavasarį, bet gydytojai sako, jog – „Taip, paūmėja“. Bus matyti.

kažkas įdomaus ir nemažo.

HTTP://WWW.JAUNIMOFORUMAS.LT

Rašytojiškas išdidumas

Kas iš manęs beliko – iškamša, kuri kas rytą vis ryškiau dažo akis, rašytojiškas išdidumas, filosofiniai pasvaičiojimai, pasivaikščiojimai su šunimi, na gal dar Antonio de Saint Exupery įžvalgos ir draugas iš trečios laiptinės. Jis žiūri į mane nesuprantančiomis žirafos akimis ir tikisi vieno – švento lūpų patepimo. Kartais atliekame šį ritualą. Bet visa tai nublanksta prieš kitą likutį – „rašytojišką išdidumą“. Visada, kad ir koks nupuolęs ar apsvaigęs esi – aplinkiniams turi išlikti genijumi. Genijumi prie vyno taurės, Stasės nelegaliai varomos naminukės ar net permiegojęs su svetima mūza. Mano atveju, tai būtų mūzinas.
Žodžiu, kai nelieka nieko. Lieka rašytojiškas išdidumas. Bet kuriuo atveju tu vis dar gali pasitaisyti nusmukusius akinius, paprašyti kavos, išsitraukti apspurusį rašiklį ir sau priminti – aš ne toks žemiškas, aš dar ir rašau! Dar gali savo draugo prie taurelės viskio ( jis, žinoma, irgi turi būti rašytojas) paklausti ko nors pikantiško, nesuvokiamo arba to, ką tu išmanai geriausiai. Ir tai be abejonės bus savo ūsų timptelėjimas į viršų. Dar vienas neginčytinas įrodymas, kad tavo rašytojiškas ego patenkintas. Ta proga net šypsenėlę užrašinėje gali nusipiešti ar užsirašyti kelias stulbinančias eilutes.
Kuo panaši ir kuo skiriasi nuoga moteris ir eilėraštis? Eilėraštis vis gi vyriškos giminės, o jį apibūdinantis žodis poezija – moteriškos. Čia skirtumų nesimato. Dėl visiems suprantamų priežasčių į literatūrinę šventę niekas neatsiveda nuogos žmonos. Todėl niekam netenka aptarinėti jos celiulito ar apgamų ant kūno. O eilėraščių čia – nors vežimu vežk. Skiriasi tik kokybė, kiekybė ir genai. Taip, genai. Juk jau seniai eilėraščio sukūrimas yra prilyginamas vaiko gimimui. Visai malonu, kai per metus gali tų vaikų „padaryti“ nuo vieno iki begalybės. Gyvenime viskas šiek tiek sudėtingiau. Bet grįžkime prie šio pamąstymo pagrindinio subjekto – rašytojiško išdidumo. Sąvoka išdidumas mums visiems gerai suvokiama ir pažįstama. Tačiau literatūrinio pasididžiavimo nors persikąsk venas – į ją nesutalpinsi. Žodis išdidumas tokioms literatūriškai adaptuotoms personoms kaip aš, jūs, ar jie – pakankamai netalpus.
Poetai didžiuojasi savo eilėraščiais, dalinasi premijomis, tačiau žemiškajame pasaulyje už vaiko gražumą ar įspūdingumą premijos nesulauksi. Sakyčiau, pasaulis negailestingas. Tačiau būkime išdidūs savastimi.

visuomeninės veiklos paieškos

Dažnai girdime,kad dabar opi yra jaunimo užimtumo problema. Džiugu, kad į tai JAU atkreiptas dėmesys.
Tačiau vis dar nežinai, kur ir ką galima veikti?
Internetas pilnas idėjų ir pasiūlymų.
Štai keletas svetainių, galėsiančių tau padėti:

http://www.jtba.lt

http://www.jrd.lt

http://www.visiskirtingivisilygus.lt

http://graffiti.vsvl.lt

http://www.jaunimerinkisrimtai.lt

http://www.lmp.lt

http://www.eurodesk.org

http://www.europa.eu/youth

http://www.lijot.lt

http://www.jnu.lt

http://zaliojikarta.draugas.lt




Taip pat, yra nemažai organizacijų, į kurių veiklą gali įsitraukti. Jų nėra tavo mieste? Susisiek su organizacijos valdyba(kontaktus rasi internete) ir pareikšk norą įkurti skyrių!
Štai keletas:


http://www.jto.lt

http://www.jod.lt

http://www.jlc.lt

http://www.lsdjs.org/

http://www.jkl.lt




Taigi, nuo ko pradėti, norint čia rasti tikrai galima. Jei nerandi to, kas artima tavo išskirtinei širdelei, tuomet gali arba ieškoti dar, arba imtis iniciatyvos įgyvendinti savo idėjas ieškodamas informacijos,kaip tai padaryti, savivaldybėje, kultūros centruose. Patikinu- lengva nebus, tačiau įmanoma viskas.



Bor.

HALIUCIN O GENAI

Dūmai, juodosios šmėklos, gyvos skulptūros ir „gliukai“. Tai šį savaitgalį išgyveno vienuoliktojo Homo Ludens meno forumo dalyviai ir svečiai. Pasirodo, visai nereikia haliucinogenų, kad pakiltum virš realybės. Forumo tikslas buvo išprovokuoti kūrybą. Mesti iššūkį tradicinėms saviraiškos formoms.
„Mama, ar jie gyvi? Jie juda!“ – klausinėjo vaikai, stebėdami gyvąsias skulptūras. Tuo pat metu veikė A. Repšio, M. Raškovskio fotografijos parodos, kultūros centro kiemelyje buvo gaminamas šių metų žaidžiančių žmonių simbolis – Haliucinogeninis grybas. Norintieji stebėjo Andželikos Cholinos šokio teatrą, tačiau už šį malonumą teko pakloti ne vieną dešimtį litų.
Tris dienas kultūros centras buvo menininkų olimpu. Autorinius kūrinius viešai kūrė dailininkai, kultūros centro fojė popietėmis šurmuliavo jaunimas: grojo, dainavo, improvizavo ir kaip sako jie patys „pjovė“. Koridoriais vaikštinėjo egzotika mūsų akims - SXQ saksofonų kvinteto iš japonijos muzikantai.
Homo ludens meno forumas gana aukšto lygio avangardinio meno renginys. Įdomu tai, kad kol demonstruojami jau įgyvendinti vizualiniai, teatriniai, muzikiniai pasirodymai, kiti yra kuriame tiesiog čia pat.
Deja, ne viskas meno forume buvo ypatinga. Išreklamuotas trimatis filmas, kurį žmonės žiūrėjo užsidėję specialius akinius, tebuvo lėkštas filmukas, kuriame pabaisos spjaudosi kraujais. Todėl ne vienas nusivylęs žiūrovas neužilgo paliko salę gailėdamasis net simbolinio trijų litų mokesčio.

Žadinimo subtilybės arba menininkų susirinkimas

Menlapis, kaip drįstu pastebėti, miršta kartu su kritusiais rudeniniais lapais.

Todėl pabandysiu pasivertusi žadintuvu jį pažadinti.

O kas greičiausiai išbudina?

Netikėtos žinios, žinoma.

Kas netikėto vyksta šiomis dienomis?

Pavyzdžiui ten, kur gyvenu aš- Jonavoje, šiandien senovinė mugė.

Asmeniškai manęs, ji nedomina, todėl paminėsiu tai, kas mane žavi kur kas labiau.

Spalio 10-12 dienomis, Jonavoje vyks tarptautinis meno forumas "Homo ludens". Jau vienuoliktąjį kartą vyksiantis festivalis yra ta vieta, į kurią suvažiuoja didelė masė menininkų. Daugybė teatro spektaklių, parodų, paskaitų, akcijų, muzikinių koncertų- nuo jaunųjų muzikantų iki garsių įvairių instrumentų virtuozų, bei džiazistų. O kainos išties nedidelės.

Taigi, ateinantį savaitgalį- visi į Jonavą.

Bor.

Problema: nepilietiškas jaunimas

Spalio dvyliktoji - ta riba, kuri nukirs bet kokias abejones ir mąstymus- šią dieną Lietuva turi išsirinkti naująjį Lietuvos Respublikos Seimą.Kandidatų nemažai- pasirinkimas išties platus. Tik kyla klausimas: ar keturi metai,praėję nuo paskutinių seimo rinkimų, pakeitė mūsų visuomenės požiūrį į balsavimo teisę?

2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo vos 40 procentų rinkėjų, kurių dauguma- suaugę ir pagyvenę žmonės. Kodėl jaunimas neišreiškia savo pozicijos dėl Lietuvos valdančiųjų asmenų?

Pilietiškas jaunuolis

Tai gan retas reiškinys mūsų visuomenėje. Galbūt trūksta informacijos, paskatinimo. Gal nesuprantama balsavimo teisės reikšmė ir ypatingumas.Keista, nes dabartinis jaunimas kiekvienoje situacijoje griebiasi savo teisų, tačiau šioji lieka užmiršta. Kodėl?

Pilietiškumo pamokos mokykloje vyksta, tačiau klausimas, ar tinkama linkme jos „pasukamos“.Taip pat verta pabrėžti, kad šias pamokas turi tik septintų-aštuntų klasių moksleiviai.

„Per pilietiškumą? Mokomės viską. Apie seimą, pinigus.Man pilietiškumo pamokos nepatinka- jos nuobodžios.Ir dėstoma tai, ką mes iš esmės žinome.“,- pasakoja aštuntos klasės moksleivis, paklaustas apie pilietiškumo pamokas mokykloje.

Matome, kad šios pamokos suteikia teorinį švietimą, tačiau neskatina jaunimo būti aktyviais visuomenės nariais.

Jaunime,rinkis rimtai!

„Jaunime, rinkis rimtai!“- tai šiuo metu vykdomas projektas, kurio tikslas- paskatinti jaunus žmones balsuoti.Pirmasis šio projekto etapas- paskaitos vyresniųjų klasių mokiniams mokyklose. Šių susitikimų metu yra išsiaiškinamos priežastys, kodėl žmonės eina balsuoti ir kodėl ne.

Laiko trūkumas, nusivylimas valdžia, tinkamų kandidatų nebuvimas- tai kelios jaunimo išsakytų minčių.
Tačiau teoriškai jauni žmonės suranda daugiau argumentų už nei prieš ėjimą išreikšti savo nuomonės balsuojant.

„Džiugu, kad vyksta toks projektas. Dabar, išklausiusi šią paskaitą ir sudalyvavusi diskusijoje, aš atradau savyje nemažai noro eiti balsuoti. Tad- projektas tikslą pasiekė.“,- po paskaitos dalinosi įspūdžiais dvyliktos klasės moksleivė.


„Nemanau, kad draugai eis balsuoti“

Įdomu, ką apie balsavimo teisę mano ir kalba pats jaunimas.Tad pakalbinome aštuoniolikmetį Gediminą Kontrimavičių.

Ar ruošiesi eiti balsuoti?Kodėl?

Taip,nes turiu savo nuomonę ir noriu ją išreikšti.

Ką manai apie tuos, kurie neina balsuoti?

Manau,kad jeigu nesidomi politika ir jiems visiškai neįdomu,kas vyksta valstybės viduje,tai ir gerai,kad neina ,nes būna manipuliuojimi kitų ir rinkimai tampa neskaidrūs. Na,o tie, kurie tuėdami nuomonę neina,nes galvoja,kad nieko nepakeis, yra,mano nuomone, apgailetini,nes mes esame valstybės dalis ir turime išreikšti nuomonę ir ginti savo interesus,kad po to neverkšlentume dėl netinkamų įstatymų ir sąmyšio bei skandalų seime.

Yra sakoma, kad balsavimas- privilegija. Ar sutinki su šiuo teiginiu?

Tai yra kiekvieno pilietinė pareiga ir taip,tai- privilegija,nes kiekvienas pilnametis gali laisvai reikšti savo nuomonę.

Ar tavo draugai,pažįstami ruošiasi eiti balsuoti? Ar diskutuojate rinkimų tema?

Kartais padiskutuojame apie politiką,bet tai nėra viena pagrindinių temų.O dėl draugų balsavimo- dar nežinau.Kiek žinau-draugai nelabai domisi politika,tai manau, kad daug kas gali ir neiti.

Ar reklamos paskatins?

Televizijoje, radijuje bei mieste matome ir girdime daugybę reklamų, plakatų, šūkių, kurie skelbia, kad balsavimo teisė- didžiausia žmogaus privilegija, kad valdžią išsirinkti turime patys, galiausiai, kad rinktis turime atsakingai.Tačiau, ar visa tai veiksminga- galime tik spėlioti ir laukti spalio mėnesio vidurio. Galime tik pasidžiaugti, kad ši problema pastebėta ir priemonių imtasi- kada nors juk pasieksime to, kad Lietuvos visuomenė bus pilietiška ir aktyvi.



Kaišiadorių rajono laikraštis
"Atspindžiai"


Bor.

Viktoras Šinkariukas 1947 - 2008

Rugsėjo penkioliktosios rytą Kaune, savo namuose mirė 61 metų aktorius ir režisierius Viktoras Šinkariukas. Paskutiniu metu, iki pasitraukimo iš scenos, V. Šinkariukas dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, kuriame sukūrė paskutinį savo vaidmenį – Svidrigailovą, 2004 metais G. Varno surežisuotame F. Dostojevskio spektaklyje ,,Nusikaltimas ir bausmė“.
V. Šinkariukas 1986 metais Kauno dramos teatre pastatęs spektaklį ,,Ragatkė“, debiutavo kaip režisierius.
Prieš kelerius metus aktorius išsiskyrė su savo pirmąja žmona D. Kazragyte. Kartu su šia aktore užaugino sūnų Tomą – dramaturgą, rašytojų sąjungos narį.

Maitinimas mokyklose: senesnių kartų tvarkai sakom „Viso gero!“

Kas labiausiai įsimena iš mokyklinių laikų? Pradinių,pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų pirmame aukšte jaučiamas valgykloje gaminamo maisto kvapas. Tačiau šiais laikais maitinimo sistema yra kiek pakitusi nei ankščiau. Pažvelgus keliasdešimt metų atgal sužinome,kad Lietuvos mokyklose mokiniai gaudavo maistą už talonus, valgiaraštis nebūdavo platus,valgyklų darbuotojai- nemandagūs ir pikti,maistas- be skonio, ką jau kalbėti apie jo išvaizdą,.O kaip yra dabar?

„Kartą maltinuke radau mažą stikliuką. O mano bendraklasis arbatoje aptiko dešimties centų monetą“,- su ironiška šypsena pasakoja dvyliktos klasės moksleivis. Tokių dalykų valgyklose pasitaiko dažnai, mat maistas yra gaminamas ne dešimčiai, o beveik tūkstančiui, o vietomis ir didesniam skaičiui žmonių. Bet ar tai pasiteisinimas?


„Nuo praeitų metų gėrimus mokykloje pilsto į vienkartinius indus- mums tai visai nepatinka. Taip pat, valgykloje kasmet kyla kainos ir kuo toliau, tuo mažiau norisi valgyti mokykloje būtent dėl šios priežasties.Dar viena problema yra ta, kad trūksta sėdimų vietų ir mažų šauštelių.“,-paklausta apie mokyklos maitinimo problemas atsako devintos klasės mokinė.Iš šių kalbų atrodo, kad mokyklų valgyklose nieko gero. Tuomet kodėl čia kiekvieną pertrauką matome daugybę valgančių mokinių?

„ Manau todėl, kad maistas yra skanus.Taip pat džiugina, kad valgykloje galima nusipirkti įvairių skanėstų, tokių kaip šokoladukai,bandelės. Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad mokykloje nepardavinėja traškučių. Taip pat smagu, kad valgyklų darbuotojai sukasi gana greitai- netenka ilgai stovėti eilėje“,- pasakoja dešimtokas. Tačiau kalbinant jaunuolį toliau, šis prasitaria, kad meniu nėra itin platus: kone kas antrą dieną kartojasi tas pats maistas. Tik kartais, sako jis, vis atsiranda šio to skanaus- blynelių su bananais, keptų bulvyčių ar picų.

Pasidomėjus, kas atsakingas už valgiaraščio sudarymą, sužinome, kad jį sudaro vedėja, o patvirtina mokyklos direktorė. „Bet negalima teisti mūsų vedėjos dėl nedidelio pasirinkimo, nors aš nuoširdžiai manau, kad rinktis mokiniams tikrai yra iš ko- būna ir sriubos, ir pora rūšių karšto maisto, ir salotų, vaisių, sūrelių, ką jau kalbėti apie bandeles, šokoladukus ir kitas užkandas. Vedėja sudaro valgiaraštį pagal tai, kokį finansavimą gauname, kiek ir kokių mums atveža maisto produktų“,- paaiškina virėjų padėjėja. Taigi, nusiskundimus moksleiviai gali siųsti tiesiai į miesto savivaldybę- mokykla nieko pakeisti negali.

„Valgykloje dirbame keturios- vedėja, dvi virėjos ir viena padėjėja. Spėjame ir susitvarkome puikiai. Asmeniškai aš čia dirbu penkti metai ir neturiu kuo skųstis- niekada nesusidūriau su vagystėmis, per dideliu darbo krūviu ar nekultūringais moksleiviais.Tiesa, vienas dalykas erzina: moksleiviai nesugeba nusinešti indų į tam skirtą vietą, kad ir kaip to prašome. Štai, net teko prikabinėti užrašų „Ačiū, kad nusinešate indus“. Bet ir šie neveikia“,-numoja ranka valgyklos darbuotoja.

Valgykloje karšto maisto kainos yra nuo vieno iki penkių litų. Norint sočiai pavalgyti ir atsigerti moksleiviui pakanka turėti keturis litus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad moksleiviai valgo kasdien, suprantame, kad aštuoniasdešimt litų per mėnesį vien už maistą nėra labai pigu.

Yra problemos sprendimas.„Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas pagal rajono savivaldybės tarybos patvirtintą kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarką: nuo mokslo metų pradžios iki kalendorinių metų pabaigos ir nuo kalendorinių metų pradžios iki ugdomosios veiklos mokykloje pabaigos. Mokiniams išdalijami mėnesio talonai. Talone nurodoma mokinio vardas, pavardė ir mėnesio diena. Kiekvieną dieną vedamas internetinis nemokamo maitinimo žurnalas.”,-taip apie nemokamą maitinimą rašo vienos mokyklos internetinėje svetainėje.
Talone būna penki litai keturiolika centų, už kuriuos socialiai remtinas jaunuolis gali pirkti viską, išskyrus kramtomąją gumą. Nemokamą maitinimą gaunanti vienuoliktos klasės moksleivė nesiskundžia- sako, kad šios sumos pakanka sočiai ir skaniai pavalgyti. “Taloną išleidžiu kasdien, nes kitaip pinigai “nuplaukia” nepanaudoti. O mokyklos maistas man labai patinka, dar neteko susidurti su neskaniu ar prastai paruoštu patiekalu”,- teigia ji.

Išvada viena- maitinimo sistema dabar- patobulėjusi.Yra ir minusų, ir pliusų, tačiau galutinai viską susumavus matome, kad visi patenkinti: mokiniai džiaugiasi skaniu maistu, valgyklos darbuotojai- gera darbo vieta, o rajonų savivaldybės- gyvenimu be skundų.

Kaišiadorių rajono laikraštis

"Atspindžiai"

Bor.

Po pamokų- kompiuteris ir televizorius?

Mokslo metų pradžia- nelengvas laikotarpis visiems- ne tik moksleiviams, bet ir tėvams, kurie kas rytą turi keltis kartu su savo atžala, rūpintis, kad šis mokytųsi, ir tinkama linkme nukreiptų savo veiklą. Dažnas tėvas džiaugiasi, kad vaikas mokosi- o ko daugiau norėti? Mokykla, namai, televizorius, namų darbai, knygos, miegas, mokykla,namai,... ir taip be galo. Monotonija, tiesa? Tačiau ar yra kita galimybė?

Neformalus ugdymas?

Iškyla klausimas- kas tai? „Neformalus ugdymas- kryptinga veikla, kuria, plėtojant jauno žmogaus asmenines, socialines ir edukacines kompetencijas, siekiama ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Jaunimo neformalaus ugdymo praktikoje yra svarbu ne tai, kaip pavadinami tam tikri dalykai, bet tai kas iš tikrųjų yra daroma“,- aiškina internetinė enciklopedija Vikipedija.

Daugiau žinomas neformalaus ugdymo principas yra meno ir sporto mokyklos. Laisvą laiką po pamokų įdomiai ir prasmingai moksleivis gali leisti mokydamasis groti, dainuoti, piešti, vaidinti šokti ar sportuodamas- kiekvienas pasirenka pagal tai, kas yra labiau priimtina. Tačiau ar visi tai gali sau leisti? Meno mokyklose pusmetis mokslo kainuoja nuo šimto penkiasdešimties litų iki trijų šimtų, taigi už metus tenka užmokėti nuo trijų iki šešių šimtų litų,o kur dar mokymosi priemonės-instrumentai, sąsiuviniai, apranga ir visa kita. Sporto mokyklas lankyti yra kiek pigiau, čia pusė metų užsiėmimų kainuoja nuo dvidešimties iki šimto litų.

Bet neformalus ugdymas- tai ne tik šios dvi įstaigos. Kuo toliau, tuo daugiau neformalaus ugdymo galimybių atsiranda septintų- dvyliktų klasių moksleiviams. Lietuvos Moksleivių Sąjunga(LMS), įvairios jaunimo organizacijos, labdaros fondai, studentų organizacijos savanoriško darbo pagrindu organizuoja seminarus, mokymus, stovyklas įvairiomis temomis- nuo Lietuvos istorijos, pilietiškumo, iki dabartinės jaunimo padėties visuomenėje, projektų rašymo, komandinio darbo, visuomeniškumo.Ir, kas yra šauniausia, tai dažniausiai nieko nekainuoja. Reikia tik domėtis, skaityti internetinius pasiūlymus, naujienas, aktyviai dalyvauti mokyklos, miesto veikloje ir norėti- pasiūlymų dalyvauti tokiuose mokymuose tikrai yra.


Mokykloje galima ne tik mokytis

Dar vienas būdas įdomiai ir smagiai leisti laisvalaikį mokiniui- popamokinė veikla mokykloje. Teatras, šokiai, piešimas, informacinės technologijos, ancamblis, choras, mokyklos laikraštis- pasirinkimas platus. Tik norėk ir veik! Taip pat, mokyklos turi savo savivaldas, parlamentus, tarybas, į kurias labai norėdamas gali pakliūti kiekvienas- kodėl gi savęs nerealizavus organizacinėje veikloje?


Tai,kas nemokama ir prieinama visiems

Su kiekviena diena vis populiaresnėmis tampa jaunimo organizacijos. Nesvarbu, kokia tai organizacija, visų jų veikla grįsta kūrybiškumu, organizavimu, naujomis pažintimis. Na, o jei jaunuolis neranda sau tinkamos organizacijos- gali įkurti naują- turint noro įmanoma viskas.


Tik norėk ir veik

Lankydamas vien mokyklą, dažnas jaunuolis gali pulti į didelę depresiją ir apatiją viskam. Kad taip nenutiktų, reikia paieškoti tinkamos terpės, kurioje galima save realizuoti. Na, o pasirinkimas išties didelis, tad- nesnauskite!



Kaišiadorių rajono laikraštis
"Atspindžiai"


Bor.

Mokytis gali visi

Nors vasarą sudaro trys mėnesiai, tačiau paskutinįsis- rugpjūtis- moksleiviams yra pats nelaukiamiausias. Nuo pirmosios šio mėnesio dienos visų mokyklinio amžiaus žmonių galvose ima suktis mintys apie artėjančius mokslus- vieniems baimė, kitiems nenoras, o tretiems, galbūt yra ir tokių, laukimas. Taigi, ką moksleiviai veikia rugpjūčio mėnesį? Tęsia atostogas kaip ir iki šiol, galbūt sėdi namie ir kalena dantimis? O gal tęsdami atostogas galvoja apie artėjančius mokslo metus?

Pasiruošimas mokyklai

Jau Liepos pabaigoje didžiuosiuose prekybos centruose atsiranda mokyklinių prekių mugės. Daugybė rūšių sąsiuvinių, rašiklių, liniuočių, kuprinių ir viso kito, ko moksleiviui gali prireikti kemšant galvą naujomis žiniomis. Tačiau, ar visiems tai prieinama ir įperkama?

„ Aš džiaugiuosi mokyklinių prekių mugėmis,kadangi ten didelis pasirinkimas. Didelis pasirinkimas ne tik prekių atžvilgiu, bet ir kainų. Kiekvienas gali išsirinkti pagal savo kišenę- pradedant pieštukais, baigiant kuprinėmis ir knygomis.Be to, apsipirkinėjant kartu su vaikais, atžaloms atsiranda daugiau iniciatyvos ir noro eiti į mokyklą- juk reikia išbandyti naują parkerį ar pasipuokuoti spalvinga kuprine.“,- sako dviejų mokyklinio amžiaus vaikų mama.

Ir iš tiesų, apsilankę vieno prekybos centro mokyklinių prekių mugėje, galime palyginti: paprastas pieštukas, kaina- 0,50Lt, kitas paprastas pieštukas- 2,50Lt. Puikus įrodymas- apsipirkti gali kiekvienas.

Mokinių nuotaikos artėjant rugsėjo pirmajai

Daugumos moksleivių paklausus, ar laukia mokslo metų, nė nesitikima sulaukti kitokio atsakymo kaip „Ne“.Bet ar tikrai situacija yra tokia prasta?

„Truputį norisi susitikti ir pabendrauti su bendraklasiais, kurių daugelio nemačiau visą vasarą, įdomu, kaip jie atrodo, ar pasikeitė, smalsu sužinoti, kokios buvo jų vasaros atostogos. Bet pagalvojus, kad reikės ir vėl sėdėti pamokose, anksti keltis, ruošti namų darbus tas noras pamatyti klasės draugus nublanksta.“,- sako būsima vienuoliktokė Indrė.

Taigi, mokslo metai moksliviams turi ir teigiamų dalykų, dėl kurių yra laukiami- draugų ir bendraklasių ilgesys skatina norą grįžti į mokyklinį suolą.

Išvada

Išvada viena- mokyklą lankyti gali visi- sąlygos tam puikios. Norite- pirkite brangias mokymosi priemones ir išleiskite virš šimto litų, norite- išleiskite vos trisdešimt. Na, o mokiniams belieka norėti, stengtis ir mokytis- nesvarbu, savarankiškai ar padedamiems draugų.

Kaišiadorių rajono laikraštis

"Atspindžiai"

Bor.

Pojūčiai ir kūryba: pertrauka.lt seminaras

 Jaunos sielos, dar jaunesnis prakaitas spaudžiamas nuo karščio ir kūrybinės įtampos. Kortomis pralošta naktis ir pavargusios šypsenos – tuo man kvepia pertrauka.lt projekto seminaras „Autentikos svarba literatūroje“. Ilgai planuotas seminaras jauniesiems kūrėjams vyko liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Tik nereikia sakyti, kad ši vieta parinkta atsitiktinai. Ji, atrodo, tyčia buvo pritaikyta prie kūrybinės energijos potencialo prieaugio, taip pat, kaip ir užsakytas karštis.

„Buvo įdomu pagaliau su visais susipažinti, nes anksčiau seminaro dalyvius teko sutikti tik pertrauka.lt virtualioje erdvėje. Patiko viskas: žmonės, vieta, aplinkybės. Ir dar tas šernas „ištaškė“. Po dviejų dienų seminaro, savo įspūdžius pasakojo seminaro dalyvis Arnas Aleksandravičius, kuris buvo nustebintas netik jaunųjų „rašeivų“ individualumo, bet ir po mišką lakstančio šerno.

Pertraukiečiai į seminarą rinkosi įvairiai – vieni susitikę laikinojoje sostinėje, kiti jau nuo ryto šturmuojantys liaudies buities muziejaus takus ir vieškelius.

Pirmasis vakaras nustebino netradicine kūrybine užduotimi – literatūriniais šokiais. Seminaro dalyviai visiškai atsitiktinai suskirstyti poromis, pagal visiškai atsitiktinę dainą, vos per kelias minutes, turėjo sukurti literatūrinę improvizaciją. Ir nors viskas vyko taip atsitiktinai, kaip ir šios idėjos gimimas, šokio ir literatūros susijungimas – nustebino teigiamais rezultatais. Pakratę naujo žaidimo obelį ir paskanavę jo vaisių, dalyviai būrėsi į bendravimo salas tarpusavyje.

„Patiko Eugenijos Vaitkevičiūtės paskaita, patiko Viktoro Rudžiansko kritika, patiko, kad organizatoriai suplanavo kiekvieną valandą, patiko naktį sėdėti pavėsinėje vidury miško, patiko naktinėjimas. Tiko patiko, netiko tik, kad seminaro dalyviai susigrupavo į kelis būrelius, bet netradicinės kūrybinės užduotys tai atpirko.“ , - įspūdžius pasakojo Violeta Marozaitė, po seminaro pralėkus daugiau nei savaitei. Ir iš tiesų, viena seminaro dalyvių grupė pasislėpė miško gilumoje, tarsi eilėraščio potekstėje ir bandė dalintis tamsa. Per Olov Enquist rašė, jog meilė gimsta tada, kai kas nors pasidalina savo tamsa su kitu. Pamilti gal ir nespėjome, tačiau susigyventi kūrybingoms asmenybėms seminare – pavyko.

„Kūryba – tam tikra esmė: pojūčiai ir emocijos“ - kalbėjo seminaro vedėja Eugenija Vaitkevičiūtė. Vėliau ji piešė savasties konstrukcijas, kartu su seminaro dalyviais analizavo amžių patikrintus posakius ir kiekvienoje mūsų galvoje tapė po autentikos svarbos suvokimo portretą. Apskritai, seminaro vedėjai Eugenija Vaitkevičiūtė ir Viktoras Rudžianskas skyrėsi, kaip mėgsta mūsų liaudis banaliai išsireikšti – kaip diena nuo nakties. Atrodė, kad susitiko žaismingumas ir pastovumas, lyrika ir modernizmas, kurie sugebėjo susigroti viename orkestre ir pravesti seminarą taip, kad niekas iš ten sudalyvavusių nesuabejotų – seminaras buvo naudingas įvairiapusiškai.

„Buvo smagu, šilta ir miela. Daug žmonių, daug įdomių žmonių, maloni aplinka. Graži vieta. Tiesa, įsivaizdavau Vaitkevičiūtės paskaitą kiek kitaip, tačiau čia gal tik dėl nemiegotos nakties mano lūkesčiai nepasiteisino. Na, o "Literatūriniai šokiai" buvo labai įdomūs, tikrai. Kas dar gero buvo?.. Na, žinoma, atmosfera. Tiesiog nuostabi atmosfera.“ – kalbėjo Gabrielė. Po tokių kolegos žodžių, net nesinori kažko daugiau ir sakyti, kas tos atmosferos neišvagotų ozono skylės.

 

Ar pergalės troškimas trypia Lietuvos vėliavą?

Prasidėjus olimpiadai, kaip žieminiai kailiniai, iš spintos traukiamas ir lietuvių patriotiškumas. Jei esate tikras patriotas, tai dabar turėtumėte negaišti laiko skaitydamas šį straipsnį, o lėkti į parduotuvę nusipirkti tikriems patriotams būdingos atributikos ir būtinai apkarstyti automobilį vėliavėlėmis.

Už pastarąsias jums teks sumokėti nuo kelių iki keliolikos litų. Atminkite, skiriasi tik vieta, kurioje pirksite, o Lietuvos vėliava išlieka nepakitusi. Pakitimai pastebimi tik vėliau, kai pamesta vėliava yra trypiama praeivių, mašinų ir žmonių abejingumo.

Gražu, kad nors tokia patriotiškumo siela sklando virš mūsų šalies. Gražu ir gaila, kad šis patriotiškumo rodymas reliatyvus, ir kad vis dar nemokame neperlenkti lazdos. Galbūt nenorėdami, tačiau patys pasityčiojame iš savo valstybinių simbolių ir net nesuprasdami pažeidžiame įstatymus. Sirgaliai nebejausdami saiko išsipaišo ne tik skruostus, bet ir krūtines, užsideda klounų perukus su Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis.

Plačiau - http://www.lrytas.lt/-12192908981219080861-p1-laiškai-redaktoriui-ar-pergalės-troškimas-trypia-lietuvos-vėliavą.htm

Seni guoliai- ryžtingas jaunimo žingsnis

Renginys, apie kurį sužinojo tik patys stipriausi ir labiausiai tuo susidomėję riedlentininkai. Vieta, kurią dauguma jonaviečių praeina kasdien, tačiau retas užsuka- riedlenčių parkas, nuolat pilnas jaunuolių su „lentomis“, kaip jie patys jas vadina.Ir dar nei karto jokio miesto savivaldybės nefinansuotas renginys- riedlentininkų varžybos.

Kas to kaltininkas?

Du jaunuoliai, kuriuos kasdien galima sutikti Jonavos riedlenčių parke. Tai- Tomas Bilevičius ir Dovydas Auglys. Šie du vaikinukai dar pavasario pabaigoje sužinoję, jog Jonavos Savivaldybė skelbia jaunimo projektų finansavimo konkursą, pareiškė savo norą įgyvendinti riedlentininkų suvažiavimą- varžybas Jaunųjų tautininkų organizacijos vice pirmininkui Šarūnui Navickui- mat šis, anot vaikinukų, turi patirties projektų rašyme ir yra įsitraukęs į jaunimo visuomeninę veiklą. Ilgai netrukus, projektas, pavadintas „Senais guoliais“, buvo parašytas ir gulėjo ant Jonavos jaunimo reikalų koordinatorės stalo.

Problema

Pasirodo, kad šie du jaunuoliai ne šiaip sau sumanė pasilinksminti. Projekto pagrindinis tikslas- perstumdyti riedlenčių parko rampas. Jonavos riedlentininkai skundžiasi, kad šios sustatytos taip, kad pusė jų nė nenaudojamos, o Tomas ir Dovydas ne tik skundėsi- jie ryžtingai ėmėsi spręsti šią problemą.

Rezultatas

„Seni guoliai“ prasidėjo rugpjūčio 23 dienos vidurdienį. Parke sukiojosi ir triukus tobulino riedlentininkai iš visos Lietuvos- Kauno, Ukmergės, Radviliškio, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir, žinoma, Jonavos. Į varžybas užsiregistravo dvidešimt du dalyviai, kurių pasirodymai truko po minutę su puse. Riedlentininkų triukus komentavo Saulius Baradinskas- smagios replikos suteikė nemažai žavesio visam renginiui. Visų varžybų metu skambėjo muzika, kuri traukė praeivius, ir neilgai trukus aplink riedlenčių parką būriavosi jonaviečiai.


„Kai vasarą pamačiau tuos du jaunuolius(kalba apie Tomą ir Dovydą aut.past.), maniau, kad jiems nieko neišeis. Tačiau klydau. Renginys puikus!“,- stebėjosi Jonavos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Vladimiras Kornijevskis.

Kad ir kaip smagu buvo, pasirodymus nutraukė stiprus lietus. Varžybų teisėjai susimavę jau pasirodžiusių riedlentininkų taškus, išrinko geriausiuosius.Trečiąją vietą užėmė Arvis (Arvydas), antrąją- kaunietis Liutauras, o geriausiuoju tapo Andrius Ūsas. Pakalbinome nugalėtoją.

Nuo kada važinėji?

Nuo seniai.Tikrai seniai. Nepamenu net. Turbūt nuo 2003m.Neee.Nuo 2004m.

Kas paskatino užsiimti riedlenčių sportu?

Kaimynai. Matydamas, kaip jie važinėja ir atlikinėja įspūdingus triukus kieme, pats panorau tai išbandyti.

Kaip vertini šį renginį?

Važiuoju į visus tokio pobūdžio renginius, apie kuriuos tik sužinau, ir šį vertinu gan gerai. Viskas puiku- žmonės, vedėjai, prizai, muzika, atmosfera.Minusų nematau.


Nors renginys ir buvo trumpesnis, nei tikėtasi, tačiau girdėjau, jog riedlentininkai pradėjus lyti rado vietą, kur linksmybes pratęsė. Galima pasidžiaugti – Jonavos savivaldybė pirmoji „išdrįso“ finansuoti tokio pobūdžio renginį- juk riedlentės priskiriamos prie gatvės kultūros, kurios valdžia „baidosi“. Taip pat smagu, jog jaunimas pradeda drąsiau reikšti savo norus ir jiems tai puikiai sekasi- galbūt „Seni guoliai“ taps tuo renginiu, kuris padrąsins jaunimą ateityje stengtis įgyvendinti savo idėjas.

P.S. Renginio organizatoriai žemai lenkiasi rėmėjams, be kurių nebūtų nei muzikos, nei puikių prizų- riedlenčių ir marškinėlių- nei pačio renginio. Tai- Jonavos Savivaldybė, baras-restoranas „Arma“,“Right Shop“ ir skater.lt.



Bor.

Gaivus kūno kvapas gali kainuoti sveikatą?

Šalies žiniasklaidoje neseniai pasirodė pranešimas: britų mokslininkų atlikti tyrimai sukėlė įtarimą, kad dezodorantai, be kurių šiandien sunkiai išsiverstume, gali sukelti krūties vėžį.
Apie dezodarantų žalą prabilta ne pirmą kartą – gydytojai kalbėjo, kad jie gali sukelti odos alergiją, be to, užsikimšus plauko folikului gali susiformuoti cista. Tačiau panašu, kad žmonės apie galimas pasekmes žino nedaug, nes dezodorantų – ypač antiperspirantų, perka tiek pat, o vasarą netgi daugiau.

Ką mums siūlo prekybininkai

Visų pirma, kuo skiriasi dezodorantai nuo dezodorantų antiperspirantų? Kosmetines priemones reklamuojančiuose internetiniuose puslapiuose rašoma, kad dezodorantai prakaitavimo nestabdo, tik panaikina nemalonų kvapą, tad juos prekiautojai siūlo rinktis tiems, kieno prakaito kvapas nėra itin stiprus. O jei norima atsikratyti ne tik nemalonaus kvapo, bet ir sumažinti prakaitavimą, puikiai tiks antiperspirantai, kuriuose yra metalo druskų. Jie slopina ilgalaikį prakaitavimą, patikimai sumažina prakaitavimą ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo.
Dar geriau rinktis dezodorantus su antibakteriniais priedais – stabdo mikroorganizmų, visų blogybių pradininkų, dauginimąsi.
Tačiau nereikėtų aklai tikėti viskuo, ką apie dezodorantų privalumus pasakoja prekybininkai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad dezodorantai su antibakteriniais priedais sunaikina ne tik "blogas", bet ir "geras" bakterijas, todėl gali susiformuoti odos disbakteriozė ir susidaryti disbalansas tarp įvairių bakterijų rūšių. Taip pat vienas iš tokių metalų, kurio yra antiperspirantuose(paprastuose dezodorantuose jo yra mažiau), pasak britų mokslininkų neseniai atliktų tyrimų, gali įtakoti krūties vėžį ar netgi sukelti šią ligą.

Vėžį sukeliantis metalas – aliuminis

Britų mokslininkai, pastebėję, kad viršutinėje išorinėje krūties srityje, arčiau pažasties, navikai atsiranda dažniau nei kitose krūties srityse pradėjo tyrimus. Mat atsirado hipotezė, kad krūties vėžiui vystytis įtakos gali turėti asmens higienos priemonės.
Iš pradžių mokslininkai pradėjo tirti į dezodorantų sudėtį įeinančius konservantus. Neradę įrodymų, kad jie gali didinti vėžio atsiradimo riziką, susidomėjo į dezodorantų sudėtį įeinančio aliuminio poveikiu organizmui. Pastebėta, kad dažnai naudojant dezodorantus antiperspirantus pažasties srityje padidėja aliuminio koncentracija, kuris, patekęs į žmogaus kūną padeda vystytis vėžiui.
„Iki šiol aliuminis nebuvo laikomas vėžį sukeliančiu metalu, tačiau dabar jo poveikis krūties vėžiui jau nustatytas“, - interneto portalui „delfi“ pasakojo Onkologijos instituto Vėžio biologijos laboratorijos vedėjas dr. Kęstutis Sužiedėlis.
Dar didesnis susidomėjimas aliuminiu kilo ištyrus krūties navikų cheminę sudėtį. Paaiškėjo, kad juose gerokai padidėjusi aliuminio koncentracija. Kuo navikas būdavo arčiau pažasties, tuo aliuminio koncentracija jame buvo didesnė.
Pasak gydytojo K. Sužiedėlio, tvirto pagrindo susieti dezodorantų vartojimą ir krūties vėžį nėra, tačiau įtarimai, kad jų cheminė sudėtis gali turėti įtakos ligai, lieka. Taip pat medikas patarė dezodorantų kolkas neatsisakyti, bet nebenaudoti jų iš karto po skutimosi. Mat pastebėta, kad medžiagos geriau įsisavinamos, jei pažastys yra ką tik nuskustos.

Gausiai prakaituojantiems tinka rūgštis

Mažeikių ligoninėa gydytoja dermatovenerologė Adelė Petrošienė sakė, kad apie mokslininkų sukeltą įtarimą, jog dezodorantai gali sukelti krūties vėžį, dar negirdėjo, tačiau atvejų, kai šie sukelia odos alergiją pasitaiko ne vienas.
„Pažastų oda itin jautri, todėl neteisingai naudojantis dezodorantais gali kilti problemų. Tarkim, jei dezodorantas purškiamas prieš tai nenusiprausus, ant nešvarios odos, jis užkemša prakaito liaukų latakėlius ir gali sukelti pūlingą odos uždegimą. Taip pat vartojant priemones nuo prakaitavimo reikėtų vengti saulės spindulių, mat kai kurie dezodorantai chemiškai reaguoja su jais, todėl po pasideginimo saulėje ant odos gali atsirasti pigmentinių dėmių, kurios dings tik po kelių savaičių“, – pasakojo odos gydytoja.
A.Petrošienės taip pat paklausėme patarimo, ką daryti tiems žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, bet norėtų išvengti dezodorantų antiperspirantų žalos.
Gydytoja patarė ieškoti liaudiškų gydymosi metodų. Tam, pasak jos, puikiai tinka actas ar citrinos rūgštis. O jei be dezodoranto neišsiverčiama, geriau jį pirkti vaistinėje, kur prekės yra testuotos ir mažesnė tikimybė, kad sukels odos alergiją.

Belieka laukti ir „kvepėti“


Kol aliuminio poveikio tyrinėtojai bando įrodyti, kad šis metalas į organizmą pateko per dezodorantus, nusprendėme pasidomėti, kiek apie dezodorantų ir antiperspirantų žalą yra informuoti mažeikiškiai.
Susisiekėme su didžiausiomis kosmetikos parduotuvėmis Mažeikiuose: „Drogas“, „Jums“, „Eurokos“ ir sužinojome, kad tiek dezodorantus, tiek antiperspirantus mažeikiškiai perka tiek pat, kiek visada, o vasaros metu, kai gausiau prakaituojama, prekybininkai jų parduoda netgi daugiau.
Iš dezodorantų perkamumo galime spręsti, kad mažeikiškiai apie mokslininkų sukeltą įtarimą, kad dezodorantai gali sukelti krūties vėžį, dar negirdėjo arba kolkas girdėjo tik nuotrupas.
Ir nors mokslininkai aliuminio ir krūties vėžio priklausomybės dar negali įrodyti, jie šia hipoteze neabejoja ir ketina ją patvirtinti eksperimentais. Tačiau išsamesniems tyrimams kol kas stinga pinigų.
Tad mums belieka dvi išeitys: arba laukti ir toliau kvepintis dezodorantais antiperspirantais, guodžiantis, kad jie nesukelia krūties vėžio, arba laukti ir...dvokti prakaitu.
Tai, pasak A.Petrošienės, tinka tiems, kurie paniškai bijo mirtinos ligos.

Algimantas Masiulis 1931 06 10 - 2008 08 19

Šį rytą Kaune, savo namuose, po žarnyno ligos mirė žinomas lietuvių aktorius Algimantas Masiulis. Aktoriui buvo atlikta žarnyno operacija, po kurios jis išvyko reabilitacijai į Birštoną.
A. Masiulis vaidino Kauno dramos teatre, Panevėžio teatre, bei kine, sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų. Visiškai neseniai A. Masiulis filmavosi Vytauto V. Landsbergio filme ,,Kai aš buvau partizanas“, kuriame ir sukūrė paskutinį savo (senio) vaidmenį.
Po mėnesio aktorius būtų sulaukęs 60 metų savo vaidybinės veiklos jubiliejaus.

Jaunuolių jausmai rudenėjant

Sėdžiu rugpjūčio vakare po obelimi. Raudonas dangaus skliautas žada vėjuotą rytojų. Saulė graži, šiek tiek purpurinė, nors kaskart vis tamsesnė. Rudenėja juk ir pranašiška gamta kiekvieną dieną to paties nežada...
Nors ir į kietą, saulės įšildytą žemę neramiai kaukši obuoliai ir ūmai pradėjus lyti padange praskuodžia žaibo strėlė, gamta vistiek didelių šunybių dar neišdarinėja... Gamta tai gamta, juk ji – kaip ant delno, tačiau kas tokiu laiku, rudenėjant, dedasi jaunuolio širdyje, kas?..
Taigi aš, pats būdamas dar visai jaunas, ir sumaniau apklausti kūrybingus jaunuolius, kaip jie jaučiasi paskutinėmis vasaros dienomis. Dėkoju Viktorijai, Jurgiui, Violetai, Sauliui ir Ramunei – jaunuoliams, sutikusiems išsakyti savo nuomonę.
Viktorija:
,,Vasara man yra pats darbymetis, kai galiu įgyvendinti tai, ko nespėju per visus mokslo metus, todėl visad baigiantis vasarai apninka toks gana slogus laukimas ir žinojimas, kad ir vėl būsi apribotas pilnai savo realizacijai.“
Jurgis:
,,Visiškai neliūdžiu, kad vasara baigiasi. Juk turi baigtis! Per šias ilgąsias atostogas šiek tiek dirbau, už atlyginimą nusipirkau knygų, dabar jau visiškai pasiruošiau mokslo metams... Po teisybei, mokslo metai man mielesni, nei vasara, mat besimokydamas netik tobulėju, bet ir išsiritu iš to savo kieto kiauto.“
Violeta:
,, Neesu niurgzlė, manęs nebaugina greitai bėgantis laikas. Vasarą man naudingiausiai praeina, kai aš atsipalaiduoju, poilsiauju... Tada ir sveikata į kūną, ir mintys į galvą plūsta. Paskutinėmis vasaros dienomis ,,negedžiu“ ilgųjų atostogų, priešingai – džiaugiuosi vis dar mielomis (nors kartais ir nemaloniomis) dangaus dovanomis – purpuriniu dangumi vakare, maloniu vėjeliu ryte...“
Saulius:
,,Visada jaučiu didelį entuziazmą, - jis atsispindi ir mano kūryboje, ir mano gyvenime, ir veikloje vasarą. Kiekvieną vasarą pasiryžtu dideliems darbams, tačiau, gaila, jie kartais pranoksta mano jėgas. Tačiau ši vasara man buvo itin sėkminga – parašiau ilgą apsakymą, jis kai kam pasirodė vertas apdovanojimo... Savaime suprantama, kad poilsiui laiko liko nedaug, tai aš dabar ir stengiuosi šiek tiek pailsėti prieš naujus mokslo metus.“
Ramunė:
,,Retai sėdžiu sudėjus rankas, juolab vasarą. Juk reikia sutvarkyt daržus, nuskint derlių... Žiemą galiu paskaityti knygą, panaršyti internete, o vasarą – jokiu būdu... Esu darbininkė, sode plušu ištisus pusdienius, šaukštą į ranką retai paimu – pats darbas jau man šiokiu tokiu penu tampa. Dabar, kol dar šiltos dienos, poilsiauju prie Baltijos jūros, džiaugiuosi, kiekvieną vasarą galinti stiprinti save fiziškai namuose, o po to puikiai pailsėti Palangoje.“

Kriminalas: Kada baigsis smurtas be priežasties?

- Prisižaisit, - iškošė Rasa su nerimu įkaušusiai chuliganų grupelei. Jie griebė merginą už kaklo ir ėmė purtyti. Rasos drąsa, deja, problemų išspręsti nepadėjo.

Jau antrą mėnesį Mantas, Rasos draugas, skundžiasi,jog jį muša ir žemina vienas chuliganas kartu su savo gauja. Už ką muša? Nes saujelė alkoholį ir narkotikus į save pumpuojančių jaunuolių išsirinko sau auką. Jiems labai nepatiko, jog vaikinas pasiskundė,kad iš jo norima atimti telefoną. “Griebiau Mantą už rankos ir nusitempiau į policiją. Anksčiau tai padaryti jis labai bijojo, bet šįkart įsitikino, kad nėra kitos išeities. Tačiau policija, praėjus vos 5 minutėms po sumušimo, niekuo padėti negalėjo. „ Ateikite rytoj, bus inspektorius, galite užvesti bylą, bet ją vis tiek nutrauks, jei kūno sužalojimai nestiprūs„ – apie policininko žodžius pasakojo susijaudinusi mergina. O kaip dvasios sužalojimai? Kuo toliau modernėja mūsų visuomenė, tuo daugiau pamirštama, kad be fizinės žalos dar egzistuoja ir psichologinė.

„Po penkiolikos minučių einu į egzekuciją. Gauja nusprendė naują pasityčiojimo būdą, pareikalavo, kad Mantas jų atsiprašytų už tai, kad skundžiasi esąs skriaudžiamas. Tai labai žeidžia skriaudikų savimeilę. – Ko jis čia skundžiasi! Ar čia mušimas? Tu dar nežinai kas yra mušimas, jei jis dar su kojomis ir rankomis, jeigu ant veido nėra randų, čia nesiskaito mušimas, - taip man išrėkė skriaudikai.“ – jau telefonu pasakojo mergina. Į egzekuciją jai patariau pasiimti fotoaparatą,kad būtų įrodymų apie vykstančius pažeminimo aktus. Tada dar nežinojau,kad fotoaparato išsitraukti Rasai nebus progos, nes reikės gintis ir pačiai.

Mantui sulaužyta nosis, įvairūs poodiniai kraujavimai, Rasai sumušta krūtinė. „Šiandien skambino Mantas, sakė, kad nerašys pareiškimo. Įtariu, kad jam kažkas prigrasino“. Po paskutinio kankinimo egzekucijos praėjus savaitei, pasakojo Rasa. Persekiojimai tęsiasi ir toliau. Dabar Rasa eidama į gatvę jaučiasi nesaugi. Neseniai jai užgesino cigaretę į koją ir pagrasino,kad panorėję padegs ne tik koją.

Belieka laukti naujos tragedijos. Ir jeigu kada gatvėje iš jūsų pareikalaus atiduoti telefoną ar piniginę, geriau jau tiesiog paduokite ir mielai nusišypsokite savo užpuolikui, bei gink Dieve, nepasiskųskite, jei dar gausite ir kelis smūgius į krūtinę.

( Vardai pakeisti)

info Alio Jonava, jonava.org

MENLAPIUI PUSMETIS

Jau beveik pusmetį menlapis egzistuoja ir turi savo virtualų gyvenimą.
Tai yra pusmetis mūsų bendro darbo, pusmetis - prasmingo laiko po pamokų, pusmetis, kai galėjome bandyti savo informacija ir įspūdžiais pasidalinti su kitais. Pusmetis žurnalistinės praktikos nuoširdžiai dirbusiems mūsų korespodentams.
Statistika: šiuo metu menlapyje esama 9 korespondentų
per šį pusmetį menlapis dalyvavo viename projektų konkurse
publikuoti interviu su įžymiais žmonėmis
atidaryta dizaino skiltis „Šukos“
skelbta informacija apie moksleiviams vykstančius kūrybos konkursus ir renginius
kiekvieną savaitę publikuotas pertrauka.lt savaitės geriausių kūrinių topas
o svarbiausiai atskirti kokybės ir kiekybės kriterijai.

Didelė padėka korespondentams,kurių straipsniai tampa vis brandesni. Vasarą lekia link finišo, o menlapiui rudenį pats derlius. Prasideda renginių ciklai, mokyklos gyvenimas, startuoja projektų konkursai.
Norintiems tapti laisvuoju menlapio korespondentu tereikia išreikšti norą emailu - jerubele@gmail.com arba telefonu 869555966

Gražios ir vaisingos dienos

Pertraukos savaitės geriausieji

Kaip ir kiekvieną savaitę - www.pertrauka.lt geriausieji kūriniai! :)
Savaitė nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 1 d.

Eilės

1. Rivuška „Tarpukaris ( Princui)“ 4,41 (17)
2. Arnas „Dangaus“ 4,33 (9)
3. enjoy the ride „susidvejinimai“ 3,83 (12)
4. Rivuška „Iš magijos juodraščių“ 3,7 (10)
5. Knysliukas „suicidomanija“ 3,5 (6) bei ta_kuri_traukia „***“ 3,5 (6)

Proza

1. Vulpecula „Pūga“ 3,14 (7)
2. Knysliukas „Pabaigos ir pradžios teorija“ 3 (6)
3. CorvusCorone „,,Siena“ (1)“ 3 (4)
4. vieta jūsų reklamai
5. ?

Bendras savaitės geriausiųjų kūrinių balas - 3,601 (nežymiai mažiau nei praėjusią savaitę ;)).

Jaunimas- mūsų šalies rytojus

Dažnai sunku susieti dvi sąvokas- jaunimas ir politika. Kodėl? Eilinio žmogaus pasąmonėje yra suformuotas maždaug toks jauno žmogaus prototipas: kvailiojantis, neturintis tikslo, mėgstantis linksmintis, besidomintis sportu, mada, matantis tik save ir pora savo draugų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau yra pastebima, kad šis prototipas keičiasi ir turi formuotis iš naujo.

Jauni žmonės buriasi į grupes, mažas bendruomenes- atsiranda vis daugiau jaunimo organizacijų, kurių kiekviena turi skirtingus tikslus, požiūrį į supančią aplinką, skirtingą veiklos kryptį.Tačiau skirstant „stambiai“ yra dvi jaunimo organizacijų grupės- vienos jų visiškai savarankiškos ir nuo nieko nepriklausomos, kitos- su užnugaryje esančiomis politinėmis partijomis.

Artėjant rinkimams, aktyvesnėmis tampa tiesiogiai su politinėmis partijomis susijusios jaunimo organizacijos. Dauguma partijų savo gerų darbų sąraše turi panašų įrašą į „Jaunimo veiklos finansavimas“ ar „Lėšos jaunimo organizacijai“. Pavyzdžiui, Darbo partija yra Jaunimo organizacijos „Darbas“(JOD) „tėvelis“, Koncervatoriai remia Jaunųjų koncervatorių lygą(JKL), Liberalų ir centro sąjunga padeda Jauniesiems liberalcentristams(JLC). Tačiau politinės partijos iš to gauna ir ne mažai naudos- prieš rinkimus, jaunieji politikų pasiekėjai tampa rinkiminės kompainijos dalimi.
Rodos, gražu- politikai remia jaunų žmonių idėjas ir padeda jas įgyvendinti, tačiau, ar daug už tai reikalauja? Pakalbinome Jaunųjų liebralcentristų Jonavos skyriaus narę Vytautę Seinauskaitę.

Nuo kada priklausai šiai organizacijai?Kodėl įstojai?

Jauniesiems liberalcentristams priklausau daugiau nei pusė metų (toliau JLC). Įstojau į šią organizaciją todėl, kad visada domėjausi politika bei Lietuvoje vykstančias įvykiais. Įsikūrus JLC skyriui Jonavoje, nedvėjodama užpildžiau anketą ir mane prėmė.

Koks tavo santykis su politika, politinėmis partijomis ir nuo kada jis toks?

Politika domėjausi visada, man visada rūpėjo, kas vyksta Lietuvoje. Žavėjausi žmonėmis, kurie sugeba valdyti šalį, yra savo partijos lyderiai ir priima sprendimus, kurie yra svarbūs mūsų šaliai ir įtakoja mūsų gyvenimą. Tad šiuo metu kiek galiu, tiek prisidedu prie politinės ir visuomeninės JLC veiklos. Be to, palaikau Liberalų ir Centro sąjungą, todėl, kad ši partija daug dėmesio skiria jaunimo problemoms, prieš priimdami galutinius sprendimus arba išsakydami savo poziciją seime visada atsižvelgia į jaunimo nuomonę
.
Kuo norėtum tapti ateityje?

Tikrai žinau, kad noriu studijuoti Kauno Medicinos universitete. Tačiau savo politinės ir visuomeninės veiklos nenutrauksiu. Manau, kiekvienam piliečiui turi rūpėti Lietuvos gerovė ir ateitis. O vėliau galbūt dirbsiu valstybinėje institucijoje, pavyzdžiui, Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur galėčiau pritaikyti savo žinias ir gebėjimus.

Artėjant rinkimams, suaktyvėja politinių jaunimo organizacijų veikla. Ar ir jūsų organizacijoje galioja šis dėsnis , jei taip, kaip ji suaktyvėja?

Savaime aišku, vis dėlto esame politinė jaunimo organizacija ir dalyvaujame visuose Lietuvos politiniuose procesuose, o rinkimai yra vienas iš svarbiausių. Tačiau nieko nedarome prieš savo valią. Šiuose rinkimuose turime savo jaunimo kandidatą Daną Dambrauską, kurį aktyviai palaikome. Prasidėjus rinkiminei kampanijai tikrai teks agituoti, teikti informaciją apie rinkiminę programą, kai kurie JLC nariai dirbs rinkiminiuose štabuose. Visa ši veikla mums patinka, tai neįkainojama patirtis, galimybė sutikti daugybę įdomių žmonių, lavinti savo įgūdžius.



Taigi, jaunimas patenkintas bendradarbiavimu su politinėmis partijomis.Politikai jaunuolius finansuoja, suteikia galimybę iš arčiau pamatyti tai, kaip vyksta šalies valdymas, vyresniems nei ašuoniolikos metų organizacijų nariams siūlo būti rinkimų komisijoje.

„Nemanau, kad organizacijos veikla suaktyvėja artėjant rinkimams, pasikeičia tik veiklos pobūdis. Skatinimo organizacijoje nepastebėjau, tačiau besidomintiems yra suteikiamos visos galimybės pamatyti rinkimų „virtuvę“ iš arti ir prisidėti palaikant savo favoritus.“,- teigia Jaunųjų koncervatorių lygos(JKL) Marijampolės skyriaus narė Simona Bobinaitė.

Matome, kad jaunimas veržiasi į visuomeninę veiklą, rodo, kad turi motyvaciją, tikslą. Džiugu, kad dauguma tų tikslų susiveda į vieną- Lietuvos ateitį. Iš viso to galime teigti, kad politikai pastūmėja jaunimą teigiamos veiklos link ir tai teikia gerų vilčių. Ar mūsų visuomenė tobulėja? Spręsti Jums.



Kaišiadorių rajono laikraštis
"Atspindžiai"


Bor.

Stovykla, kurioje ne tik pailsi, bet ir išmoksta

Į internetinės paieškos portalą įvedus raktinę frazę „Vaikų vasaros stovyklos“, išmeta daugybę pasiūlymų, kur vaikas ar paauglys gali smagiai ir naudingai praleisti dalį savo atostogų. Kalbų, poilsinės, turistinės, kaimo turizmo, kelionių, vandens ir daugybė kitų stovyklų užsienyje ir Lietuvoje, bet iš kur žinoti- kas geriau?


Išskirtinai giriama.Bet ar teisingai?

Vienas paieškos rezultatų randa tokias citatas:“Apie šią stovyklą galima būtų parašyti knygą...”; “Atgaja” - tai tokia vieta, kur negalima nuobodžiauti.”; “Noriu patarti tėvams: jeigu galite, sudarykite savo vaikams sąlygas, kad jie galėtų geriau pažinti gyvenimą, pabūti be kartais perdėtos tėvų globos, prižiūrimi kitų atsakingų žmonių. Ypač “Atgajos” stovykla vertinga savo programa, gera atmosfera, užtikrinta globa.” ;“Tai buvo pačios geriausios ir gražiausios mano atostogos.” Ir kurio vaiko ar tėvo nesudomintų tokie įspūdžiai? Žinoma, dažnam kyla įtarimas- žodžiai labai saldūs, taigi, didelė tikimybė, kad melagingi.

Kas tai per stovykla?

Lietuvos Atgaja- tai kūrybinė stovykla, kurios pagrindinė programos kryptis-tautotyra. Dešimt dienų-tokia vienos pamainos trukmė- vaikai žaidimų, bei įvairių kūrybinių užduočių keliu yra pažindinami su lietuviškomis šventėmis, papročiais, tradicijomis, mokomi lietuvių liaudies dainų bei šokių, kurie, kad ir kaip keista, vaikams labai patinka.
Kiekvienais metais stovykloje įgyvendinamos įdomios kūrybinės programos, tai- kalendorinių švenčių, šeimos švenčių, mitologinė, istorinė, teatrinė, menų, pasakų. Kasmet vaikus žavi ir pritraukia tai, kad kiekviena pamaina- su savita ir skirtinga veikla.

Vaikai vaidina vakaro programoje

Atgajietiškas šeimyniškumas

Atgajoje vaikai yra skirstomi į šeimynas, vadovai vadinami mamomis ir tėčiais- tai suteikia stovyklai bendrumo ir artumo jausmą, kuris sukuria stovykloje gerą ir jaukią atmosferą. Vaikas, pirmą kartą atvykęs į Lietuvos Atgajos stovyklą, jaučiasi keistai- kitų stovyklautojų bei vadovų atvirumas bei draugiškumas stebina, tačiau jau pirmosios dienos pabaigoje mažasis atgajietis supranta, kaip tai puiku.
Šioje stovykloje yra gimusi nauja sąvoka, naujas apibūdinimas- atgajietis. „Seno“ atgajiečio paklausus, kokį žmogų galime taip vadinti, šis nedelsdamas atsako:“ Atgajietis- tai laisvas, draugiškas, šiltas, atviras, kuriantis ir drąsiai save išreiškiantis žmogus, kuris neįsivaizduoja savo vasaros be stovyklos Lietuvos Atgaja“.

Šeimyniškumas

Vadovai ir stovyklos diena

Atgajos vadovai- savanoriškai dirbantys(savanoriškas darbas- darbas, kurį žmogus dirba savo noru, neprašydamas atlygio), kūrybingi, iniciatyvūs, rūpestingi, išklausę mokymus ir kruopščiai atrinkti aukštųjų mokyklų studentai. Tai žmonės, kurie kuria stovyklos programą ir yra atsakingi už vaikus. Tačiau Atgajoje, kitaip nei kitose stovyklose, vadovai yra labai artimi vaikams- jų ir vaikų santykis žavi atvirumu ir šeimynišku bendravimu: stovyklautojai vadovus vadina mamomis ir tėčiais, o šie – dukromis ir sūnumis ir tai nėra dirbtina- viskas išeina labai natūraliai.
Stovyklos diena- su programa, kuri užtikrina, kad vaikas turės ką veikti. Iki pietų vaikai mokomi įvairiausių dalykų-folkloro, teatro, dailės, rankdarbių. Nuo pietų iki pavakarių vyksta pasiruošimas vakaro programai- vaikai kuria spektaklius, įvairią atributiką, kostiumus, dekoracijas,dainas, stato, konstruoja. Vėliau- vakaro programos pristatymas, o po vakarienės visi renkasi prie laužo, kur dainuoja jau tradiciškas Atgajos dainas, šnekuočiuojasi, šoka liaudies šokius.
Vadovai, vienai dienai virtę piktosiomis dievybėmis Kaukais

Lietuvos Atgaja- geriausia stovykla?

Apie šią stovyklą galima kalbėti ir pasakoti daug, bet išvada viena- tai stovykla, kurioje vaikas ne tik pailsi, susiranda daugybę draugų, bet ir išmoksta daug naujo.Vienos lituanistinės mokyklos mokytojas teigia: “Lietuvos Atgajos” idėjos visiškai atitinka mūsų mokyklos idėjas, tačiau stovykloje jas daug lengviau įgyvendinti. Vaikai daug išmoksta (pvz. kalbos) ne tėvų ir mokytojo, bet situacijos, gyvenimo verčiami. Visa tai duoda tokių rezultatų, apie kuriuos mes galime tik svajoti. Todėl aš manau, kad dvi savaitės stovykloje prilygsta mūsų darbo mokykloje metams, o gal ir daugiau...”.

Kaišiadorių rajono laikraštis

"Atspindžiai"

Bor.

Savaitė nuo liepos 19 d. iki liepos 25 d.

Eilės

1. ta_kuri_nemoka_gyventi „skausmų serija 157.“ 4,22 (9)
2. utah „Tėvas“ 3 (12)
3. Tao „Eilėraščio gimimas“ 3 (10)
4. nėra
5. nėra

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (III)“ 4,7 (10)
2. Knysliukas „Ji nėra graži“ 3,83 (6)
3. Knysliukas „Iš kaliausės nuotykių. Nestabilūs paukščiai.“ 2,6 (5)
4. nėra
5. nėra

Bendras vidurkis - 3,558 (0,356 mažiau nei praėjusią savaitę).

Esperanto kalba domisi įvairių šalių ir įvairaus amžiaus žmonės

Baltijos esperantininkų dienos – liepos mėnesį savaitę Latvijos mieste, Ventspilyje, vykęs renginys. Jame dalyvavo ir apie 10 esperanto kalba besidominčių Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistų bei esperanto kalbos užsieniečius ir lietuvaičius mokanti Gražina Opulskienė, turinti Esperanto instituto Hagoje tarptautinį diplomą.
Pasak renginio dalyvių mažeikiškių, įdomūs ir draugiški žmonės, aktyvi programa ir pedantiškai tvarkingas Ventspilio miestas – jau vien dėl to buvo verta čia apsilankyti.

Daug veiklos

Baltijos esperantininkų dienos – ne pirmus metus kurioje nors Baltijos šalyje vykstantis renginys (pernai esperantų kalbos mylėtojai rinkosi Lietuvoje), pritraukiantis nemažai šios kalbos aistruolių. Vien iš Lietuvos šiemet lankėsi per 60 žmonių.
Kiekvieną dieną renginio dalyviai pradėdavo esperanto kalbos pamokėlėmis, kuriose pagal savo mokėjimo lygį tobulindavo jau turimas žinias, dar nemokantys esperantiškai mokėsi jos kalbos pagrindų.
„Veiklos netrūko. Ryte pusantros valandos trukdavo esperanto kalbos paskaitėlės, vėliau galėjai mokytis latvių, kitą dieną – kitos kalbos, o kiekvieną vakarą kultūros centre vykdavo vienos, esperantiškai dainuojančios grupės koncertai. Tačiau programa nebuvo privaloma. Mūsų grupelė po paskaitų dažnai eidavo prie jūros ar šiaip vaikščiodavome po miestą. Juk Ventspilis – toks gražus“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Eglė Končiūtė, jau susikalbanti šia tarptautinio bendravimo kalba.

Esperanto domisi daug įvairaus amžiaus žmonių

Pasak Eglės, ji renginyje patobulino ne tik esperanto kalbos žinias, bet ir kitų, mokykloje mokytųsi, kalbų.
„Su žmonėmis kalbėjomės rusiškai, gatvėse ne vienas kalbino angliškai, o lietuvių Ventspilyje sutikome turbūt daugiausiai – jų buvo ant kiekvieno kampo! Pasitaikė ne vienas juokingas nutikimas. Su vienu esperantininku kalbėjau esperantiškai, nes net nedvejodama maniau, kad jis užsienietis, bet vėliau paaiškėjo, kad ir jis yra lietuvis!“ – juokėsi mergina.
Tokiuose renginiuose, anot jos, merginos, verta dalyvauti dar ir todėl, kad čia susirenka daug įdomių ir gyvenimu besidžiaugiančių žmonių.
„Esperanto kalba domisi ne tik jaunimas, bet ir daug brandaus amžiaus žmonių. Tai mane maloniai nustebino, nes iki tol daugiau sutikau nuolat besiskundžiančių ir viskuo nepatenkintų suaugusiųjų. O čia pamačiau, kad net šešiasdešimtmečiai esperantininkai aktyviai dalyvauja programoje, keliauja į kitame pasaulio krašte vykstantį renginį!“ – teigė mažeikiškė.

Tarsi svajonių mieste

Pirmą kartą apsilankiusią Ventspilyje merginą nustebinta pedantiška tvarka, o patį miestą ji pavadino svajonių miestu.
„Atrodo, kad mieste nėra nė vienos šiukšlės, per savaitę jų mačiau vos dvi. O pabuvus Ventspilio paplūdimy nebe taip traukia į Palangą. Manau, kad ir Lietuvoje galėtų būti tokia tvarka jei, kaip ir Ventspilyje, kas du metrus būtų pastatytos šiukšlinės, o paplūdimiuose – daugiau tualetų, nes daugelis gamtinius reikalus atlieka... kopose. Be to, kai matai tokią tvarką, ir pačiam nekyla rankos šiukšlinti, nes atrodo, kad visi iškart pamatys“, – savo pastebėjimais dalijosi Eglė.
Dar, jos nuomone, Latvijoje labai rūpinamasi jaunimo ateitim.
„Čia, net mažiausiame mieste, yra „skeiterių“ parkai, nemokami atrakcionai ir internetinės svetainės. Ne kartą tą savaitę stebėjomės išgirdę „for free“. Vis negalėjome patikėti: ar tikrai?“– neslėpė nuostabos esperantininkė.
Ventspilyje ne tik nėra Mažeikiuose paplitusių pamėgtos „kebabinių“ (jų apskritai Latvijoje gal trys), bet ir prekybos centrų bei kavinių kur kas mažiau.
„Nors Ventspilis ir kurortinis miestas, čia nei žmonių, nei parduotuvių nėra tiek daug, kiek Palangoje. Tiesiog latviai visur jaučia saiką – tiek kavinėje, tiek namuose, kur visi augina gėles“, –žavėjosi kaimynine šalimi mergina.

Esperanto – visas pasaulis

Jau ketvirtus metus tokiame renginyje dalyvaujanti esperanto kalbos mokytoja Gražina Opulskienė sako kažko naujo nesužinojusi, bet džiaugiasi, kad pačia kalba susidomi vis daugiau žmonių.
„Ką atradau? Ventspilį. Jis man pasirodė be galo tvarkingas ir gražus! O dėl žmonių – džiugu, kad iš Mažeikių jų buvo dvigubai daugiau nei pernai. Mano asmeninis laimėjimas, kad kiekvienais metais savo būrelyje sulaukiu naujų veidų!“ – sakė mokytoja.
Į klausimą: „Ką jums reiškia esperanto“, ji atsakė, kad be esperanto kalbos neįsivaizduojanti savo gyvenimo.
„Ir pati matai: trankausi po visą pasaulį, šiandien Kretoje, po savaitės būsiu Olandijoje. Daugybė draugų taip pat užsienyje. Be esperanto kalbos dabar ir darbo turbūt neturėčiau. Taigi esperanto man yra visas pasaulis!“ – linksmai atsakė G. Opulskienė.

Pertraukos geriausieji kūriniai

Savaitė nuo liepos 12 d. iki liepos 18 d.

Eilės

1. Giedra_Glesum „prieš išvažiuojant“ 4,43 (7)
2. Aiškiaregė „2a. Kairė. Pirmos durys“ 4,1 (10)
3. Tylą Šaukianti Naktis „pauzė“ 4 (5)
4. Arnas „Likti po vieną“ 3,5 (12)
5. Knysliukas „*“ 3 (7)

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (I)“ 4,5 (10)
2. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (II)“ 4 (7)
3. Avietinė Avis „Elfai(2)“ 4 (6)
4. travellerintime „Recenzija: the kooks - konk albumas“ 3 (6)
5. -

Bendras geriausiųjų Pertraukos kūrinių balų vidurkis - 3,914 (0,4 daugiau nei praėjusią savaitę ;)). Sveikinimai!

Nidos Akademija. Apžvalga ir pamąstymai

Vasaros Akademija. Apžvalga ir pamąstymai.


Jaunos emocijos ir organizmai, neorganinė poezija ir gliukozės variklis ( pastarąja teko svaigintis po bemiegių naktų). Šiuometinėje „Vasaros akademijoje“ man imponavo būtent šie ingridientai.

Pavieniai jaunųjų filologų, pirmosios knygos konkursai itin trumpas laikas tiesioginiam bendravimui su jaunaisiais kūrėjais. Vardan to,kad jaunieji talentai galėtų atrasti ir būti atrasti 2004 metais Birutės Jonuškaitės iniciatyva startavo projektas „Vasaros akademija“.
Daugiau nei tuzinas jaunųjų kūrėjų šiemet jau penktą kartą, būrėsi Nidoje. Jaunieji „rašeivos“ išklausė dešimties literatūros pamokų ciklą.

- Nidos akademija! Kažkas nepaprastai žvėriškai poetiškai nesuprantamo!, - pamenu Vainiaus Bako žodžius prieš pora metų.. Šiemet į Vasaros Akademiją vaikinas vyko jau trečius metus.Vyko, tačiau suviliotas jūros ir kopų, taip ir pasiliko klajoti Nidoje. Nesuprantami tų meniškų dūšelių sklaidymaisi, nesuprantami buvo ir šiemetiniai Nidos akademijos dalyviai. Sklandžiau tarp pavienių asmenybių,kurios, anot manęs, vis nenorėjo susilipinti į būrį.
Akademijos paskaitų ciklą pradėjo Aidas Marčėnas. Dėmesingas ir kaip pats išsireiškė paskaitos pradžioje – nuobodus. Intelektualiu balsu poetas skaitė interviu su savimi. Lietuvių literatūrai Aidas Marčėnas tikrai reikalingas ir net į mokyklines programas įtrauktas.Taigi visiškai toleruojamas kiekvienos poetiškai iškrypusios asmenybės individualumas. Kiti dėstytojai:Gasparas ir Violeta Aleksos – žaismingi, ironiški ir atviri net įkaušusiems pašnekesiams. Atvirai, mano dūšelė labiau prie tokių literatų ir linksta. Kas dar? Juozas Šikšnelis atskleidęs bibliotekininko paslaptis ir nenorėjęs paimti gliukozės. Tiesa, vėliau dėl nuolatinių gliukozės tablečių siūlymų pasijaučiau nejaukiai. Tai buvo vienas iš tų kartų,kai pamąsčiau,kad rašytojai gali sirgti netik liga,kuri vadinasi „Jei negali nerašyti, rašyk“,bet ir žmogiškomis ligomis. Būtent. Žmonių su žmogiškais įpročiais akademijoje netrūko. Benas Šarka skrajojantis ir atsirandantis, atrodo, visur vienu metu kvepėjo ( bijau suklysti) vyšniniu tabaku. Ištikimas nekomerciniams filmams Šarka, spėjo, ir keliais žodžiais persimesti. Tiesa, ne su visais. Dar viena tiesa, kad rašytojų sąjungos pirmininko praktinė užduotis buvo sukurti operą vaikams. Ir paskutinioji tiesa,kad ne visus dėstytojus paminėjau, gal neįsirėžė į mano poetinio iškrypimo rėmelius,o gal bijau ir suklysti. Vis gi Lietuvos literatūros pasaulio autoritetai mums užsiėmimus vedė, o ne šiaip bet kas iš gatvės. Nors tikiu,kad ir to prašalaičio istorija tinkamai apdorojant – būtų įdomi. O tą teisingai atlikti mus ir bandė pamokyti - teisingai literatūriškai pamatyti ir išsireikšti.
Kartu su akademijos dalyviais aplankėme Tomo Mano trobelę, apžiūrėjome Eduardo Jonušo paveikslus, keliolika kartų užsukome ir į „Maximą“.
Nesinorėjo taip greit pabaigti „Vasaros Akademijos“,nesinori pabaigti ir šios kuklios apžvalgos.Galime tik pasidžiaugti,kad šių metų rudenį startuos ir „Rudens akademija“. Įspūdžių po Nidos pilnos kišenės,o baigtis aprašyta mano dienoraštyje ( dienoraščius rašė visi akademijos dalyviai) tokia laimingai pavargus:
„Jeigu būčiau gyva, parašyčiau ką nors aštraus. Tačiau tenka pasimėgauti minkštomis samanomis,vėlavimu į traukinį, skyrybomis kelte. Ir prisiminimais. Tokiais – liguistais, jūriniais,kvepiančiais vyšniniu tabaku ir meniškomis dūšelėmis.“
Perskaičiau paskutinį įrašą akademijos dalyvės Violetos Marozaitės dienoraštyje, jis buvo kitoks - „Dangumi nuslinko poetai. Viešpatie, duok jiems kasdieninės duonos.“

( Nemunas)

Keliaujančiam jaunimui - nuolaidos ir lengvatos

Pagal neseniai priimtą transporto lengvatų įstatymo pataisą studentai tarpmiestiniais autobusais bei keleiviniais traukiniais pigiau galės keliauti ir per vasarą.Visi kiti jaunuoliai gali pasinaudoti "Lietuvos geležinkelių" organizuojama akcija.

Iš svetur atvykę nuolaidos negaus

Nuo liepos pirmosios dienos įsigyti keleivinio traukino ar tolimojo/priemiestinio autobuso bilietą su 50 procentų nuolaida ir vasaros metu gali visi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose.
„Jei studijuoji Miunchene ar kitame Europos Sąjungos mieste – atvažiavęs į Lietuvą jau ir vasarą galėsi keliauti su 50 procentų nuolaida, tereikės parodyti tarptautinį studento pažymėjimą. Tačiau neseniai Švietimo ministerija pranešė, kad dėl užsienio reikalai dar tik tvarkomi, todėl studentai iš užsienio turės šiek tiek palaukti“, - apie pakeitimus pasakojo UAB "Autobusų parkas" direktorius Juozas Kelmelis.

Padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo

Traukiniais po Lietuvą studentai gali keliauti, nusipirkę bilietus su 50 procentų nuolaida. Tačiau iš jų gali būti pareikalauta ne tik studento pažymėjimo, bet ir asmens tapatybės kortelės.
  Šią vasarą "Lietuvos geležinkeliai" pigiau veža ir moksleivius. Nuo liepos iki rugsėjo pirmosios  jie gali pasinaudoti akcija - "Jaunime, nežiopsok iki 26 metų!" 30 procentų nuolaida traukinio bilietui taikoma jaunuoliams nuo 10-ies iki 26-erių metų.
"Dėl šios akcijos padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo, o jie – potencialūs mūsų keleiviai ir ateityje“, – neabejojo „AB Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis.
  Norint keliauti su 30 procentų nuolaida, jaunuoliui užtenka parodyti betkokį jo amžių nurodantį dokumentą.

Moksleiviai tikisi nuolaidos

Įstatymų pataisų tikisi ir vidurinių mokyklų moksleiviai, nes jiems keliaujant tarpmiestieniu transportu nei mokslo, nei vasaros metu nuolaidos netaikomos.
 „Manau, kad moksleiviai nuo studentų, tiek pajamomis , tiek poreikiais nedaug skiriasi. Ir vieni, ir kiti mokosi, materialiai dažniausiai priklausomi nuo tėvų. Moksleiviai ypač. Nors kai kas ir pradeda užsidirbti dar mokykloje, bet nelabai gali save išlaikyti. Be to, nereikia pamiršti, kad vis daugiau jaunimo mokosi internetu – ekonomikų, filologų ir pan. mokyklose, kurių sesijos vyksta didžiuosiose miestuose, tad į paskaitas jie keliauja iš savo asmeninių pajamų. Džiugu, kad šią vasarą Lietuvos geležinkeliai pasirūpino ir moksleiviais, todėl galime keliauti su nuolaida “, - pastebėjimais dalijosi būsimoji abiturientė Dovilė.

Pasibaigus Avril koncertui Vilniaus Siemens Arenoje šiek tiek nuliūdau. Mat koncertas labai greitai baigėsi. Avril, kuria žaviuosi ne tik kaip dainininke, bet ir asmenybe nenusivyliau – stiprus ir be fonogramos balsas, gebėjimas groti ne tik gitara, bet ir pianinu, būgnais, įspūdingas šou – visa tai galėjai pamatyti neseniai Vilniuje įvykusiame kanadietės rokerės Avril Lavigne koncerte! O kaip meistriškai Avril valdė publiką – neveltui sakoma, kad ji sugeba scenoje sukelti tikrą audrą: Avril nuolat šokinėjo ir kartu su breiko ir street dance šokėjais trypčiojo scenoje, daug šypsojosi ir aktyviai bendravo su gerbėjais, nors šie ir nebuvo tokie dosnūs dainininkei...Bet apie viską iš pradžių.

Avril Lavigne gerbėjų Lietuvoje nedaug

Maištautoja, rėžiančią tiesą į akis, iš mažyčio Kanados miestelio Napanee, aktyviai domiuosi apie tris metus. Pro mano akis nepraslysdavo nė viena jos asmeninio gyvenimo smulkmena, muzikos naujienos, todėl koncerto Lietuvoje labai laukiau, tik negalėjau įsivaizduoti, kad ji taip greitai aplankys ir mus. Prieš metus netgi rašiau straipsnius Avril fanų tinklapiui – www.alavigne.ten.lt, kur su kitais fanais pasvajodavome apie „kadanors“ ir Lietuvoje įvyksiantį koncertą, „svaigome“ kaip nepakartojama viskas bus. Ir pagaliau išaušo taip ilgai laukta diena –kuri reiškė, kad šiandien Siemens Arenoje išvysime savo žvaigždę! Tik neįsivaizduoju kiek koncerte buvo tikrų jos fanų, o kiek šiaip atėjo pasižiūrėti į užsienio žvaigždę, bet spėju, kad nedaug...Nes bilietai į pasaulinės žvaigždės koncertą nebuvo išpirkti, jų galėjai įsigyti net penkias minutes prieš koncertą – pardavinėjo visi ir ant kiekvieno Siemens Arenos kampo. Na, gal kiek ir perspaudžiau, bet jau pustuštės sėdimos vietos salėje parodė, kad Avril gerbėjų Lietuvoje turi ne tiek ir daug...O jei jų ir yra – tai dauguma 12-mečiai vaikai, kuriems kažin ar daug Avril skiriasi nuo Britney Spears.
Bet tai tik mano nuomonė ir ši pesimistiška gaidelė tikrai nereiškia, kad man nepatiko Avril šou! Priešingai – dainininkė ir jos komanda surengė įspūdingą pasirodymą!

Publika labiausiai šėlo skambant atlikėjos hitams

Daugiausia albumų pernai pardavusi atlikėja atvyko su didele žmonių komanda ir įspūdinga scena su naujausio albumo „The Best Damn Thing“ simbolika: kaukole rožiniame fone. Žvaigždė atsigabeno ne tik garso ir apšvietimo aparatūrą, bet ir savo „firminį“ rožinį pianiną su kuriuo atliko vieną populiariausių savo dainų – „When your gone“, ir rožiniais kristalais padengtą mikrofoną, kuris Avril lydi viso „The Best Damn Ture“ metu. Publika labiausiai siautė per Avril atliekamus hitus: „Girlfriend“, „Hot“, „Sk8ter boy“, „Happy Ending“, kartu su ja traukė dainų žodžius per „I'm with you“, „When your gone“, „Losing grip“ ir t.t. Bet buvo ir tokių žiūrovų, kurie nelabai suprato kas vyksta scenoje – sėdėjo nė truputį nepasijudindami ir šūkaudami ant stovinčiųjų ant kėdžių, kad jo vaikas nemato Avril. Aš turbūt buvau viena iš tų „nelegaliai“ pasilipusių ant kėdžių (po to kai pavargau grūstis priekyje) – iš čia puikiai matėsi visa scena ir salė, tačiau kanadietės pasirodymą puikiai matyti galėjai ir per du didžiulius ekranus scenos kraštuose.

Gerbėjų grumtynės

Kad patektum į pirmoje eilėje stovinčiųjų gretas, o tai reiškia, kad iš visai arti pamatysi žvaigždę ir galbūt ji paspaus tavo ranką, reikėjo iškęsti mažiausiai 2 val spūsties, kur vargina dusinantis karštis, troškulys ir iš visų jėgų grumiasi trylikamečiai paaugliai – spardosi, kumščiuojasi ir ne tik...Be to, kiekvieną sekundę privalai išlikti budrus– daug tokių, kurie lipa tau ant galvos, kad galėtų išstumti tave, o patys būti arčiau scenos. Prisipažinsiu – stovėti priepat scenos krašto per Avril koncertą iki šiol yra mano svajonė, kuri, tikiu, kadanors išsipildys. Stovėti netoli scenos per Vilniuje vykusį koncertą buvo labai realu, nes palyginus su Linkin Park koncertu, buvo nedaug žmonių, bet stovėti pirmoje eilėje praradau viltį, kai 1, 5 val teko kęsti kūnu žliaugiantį prakaitą ir užvertus galvą gaudyti orą. Bet nesigailiu ir tų valandų – stumdytis iš dalies buvo smagu. Supratau kokia kova vyksta tarp gerbėjų per pasaulinių žvaigždžių koncertus!