Jaunimas prieš alkoholio vartojimą

Mokyklų uždarymas.Ar išeitis?

„Šalčininkiečiai sukilo prieš lietuviškų mokyklų uždarymą“, – skelbia balsas.lt straipsnio antraštė;
„Šalčininkų valdžia lietuvišką pagrindinę mokyklą verčia pradine, naikinti lietuviško darželio kol kas nedrįsta“,- informuoja bernardinai.lt; „Aistros dėl Pievėnų mokyklos uždarymo nerimsta,“- rašo santarve.lt. Galbūt kai kurių rajonų ir socialinių sluoksnių žmonės su šia problema susiduria tik skaitydami internete, tačiau kitiems - tai aktualus jų gyvenimo klausimas. Sūnus, dukra, anūkas ar globotinis mokėsi mokykloje, kurioje jam patiko, turėjo ten draugų, o dabar ši mokymosi įstaiga uždaroma. Kas toliau? Reikia ieškoti kitos mokyklos, kuri dažniausiai yra toli nuo gyvenamosios vietos, taigi kyla transporto ir saugumo problemų , o ką jau kalbėti apie vaiko savijautą.

Kur glūdi viso to „šaknys“ ir pradžia? Yra kelios priežastys, kurios nurodomos uždarant mokyklas. Pavyzdžiui, dvi Tetėnų pradinės mokyklos buvo uždarytos dėl to, kad neatitiko higienos reikalavimų. Viena šių mokyklų buvo lenkų(mokėsi dvidešimt vaikų), kita- lietuvių(mokėsi keturiasdešimt vaikų). Taigi šešiasdešimt vaikų liko be mokyklos.Kodėl? Savivaldybė neskyrė pinigų mokyklų sutvarkymui, todėl jas teko uždaryti. Apie moksleivius nebuvo pagalvota .


Dar viena priežastis - per mažas mokinių skaičius. Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodoma, kad mokykla turi veikti, kol joje mokosi ne mažiau nei dešimt mokinių. Tačiau Sudervės pradinė mokykla buvo uždaryta, nors joje mokėsi dešimt vaikų. Priežastys nurodytos nebuvo.


Priežastis, kuri labiausiai apsunkina situaciją, yra lėšų trūkumas. Dažnai mokyklos yra per mažai finansuojamos, kadangi didesnė dalis pinigų yra skiriama kitoms visuomenės institucijoms.Pavyzdžiui, yra nuspręsta, kad iki šių metų rugpjūčio 31d bus uždaryta Jonavos Rimkų pradinė mokykla. „Pagrindinis likvidavimo tikslas – racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas, pertvarkant mokyklų tinklą, tenkinant mokinių poreikius, užtikrinant mokymo ir mokymosi kokybę, efektyvų mokinių ugdymą (si) ir pastoviai mažėjant mokinių skaičiui tikslinga likviduoti Jonavos Rimkų pradinę mokyklą. Likvidavimo pagrindimas yra valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakankamumas“,- rašoma Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendime dėl Jonavos Rimkų pradinės mokyklos likvidavimo.


“Ši mokykla buvo ta vieta, į kurią nesijaudindama leidau savo sūnų.Mes iš visų jėgų stengėmės, kad mokyklos neuždarytų- rašėme peticijas, prašymus, bandėme kalbėti ir įrodyti, kad Jonavos Rimkų pradinė- tai mokykla, kurioje mūsų vaikai jaučiasi saugiai, mokykla, kurioje mokiniams yra suteiktos visos galimybės saviraiškai ir bendravimui.Mokyklos uždarymas buvo pora kartų atidėtas tolesniam laikui vien dėl tėvų aktyvumo, tačiau dabar mums to pasiekti nepavyko. Vienintelis dalykas, kurio išsireikalavome- visa esama klasė su mokytoja bus perkelta į kitą mokyklą „neišbarstant“ vaikų.Mano sūnus nesijaučia drąsiai vien dėl to, kad nenori palikti mokyklos, kurioje jautėsi saugiai ir gerai, bijo svetimos didelės mokyklos, kurioje mokosi daug mokinių.Mokyklos uždarymas kenkia mūsų vaikų psichikai, kadangi mokiniai pripranta prie vietos, erdvės, mokytojų, kurie, kad ir kaip gaila, keisis.“,- pasakoja antroko, kuris mokėsi Jonavos Rimkų pradinėje mokykloje,mama.


Manoma, kad esamą padėtį dar labiau komplikuos įsigaliosianti Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007m, kurios dėka pradės veikti du „greičiai“ ir mažosios valstybės, tokios kaip Lietuva, gaus mažiau lėšų nei didžiosios. Bet yra ir kita mokyklų uždarymo problemos pusė. Būna ir taip, kad mokykla yra finansuojama tiek, kad galėtų išspręsti visus kylančius sunkumus, tačiau mokyklos vadovas nesugeba tinkamai panaudoti gautų lėšų.


Yra spėjimų, kad už viso to slypi mūsų kaimynų lenkų nenoras konkuruoti su lietuviškomis mokyklomis. Vilnijos krašte, lenkų rajonuose, uždarinėjamos lietuvių mokyklos, siekiant mokyti mūsų tautiečius svetimos šalies mokymosi įstaigose. Tokiu būdu po truputį naikinama Lietuva, kadangi lietuvių vaikai mokomi lenkų istorijos lenkų kalba. Ar išeitis leisti vaiką į kitos valstybės mokyklą vietoj to, kad kas rytą jis būtų vežamas į lietuvių mokyklą, esančią toli nuo gyvenamosios vietos?Ir vėl grįžtame prie to, kad mokyklos uždarymas sukelia daugybę problemų .


Matome, kad mokyklų uždarymas nėra išeitis- tai sukelia vieną pagrindinių problemų- mūsų valstybės tautiškumo nykimą. Jaunoji karta yra mūsų šalies ateitis, o mokyklos yra vieta, kurioje formuojamos asmenybės, žmonės, turintys sukurti gražesnę Lietuvą, kurios visi taip norime ir laukiame. O kas dabar vyksta? Galima teigti, kad esama švietimo sistema ir naujoji švietimo reforma, kurios dėka mokyklos uždaromos, griauna mūsų tėvynę. Jei ir toliau mokyklos bus uždarinėjamos, o lietuviai mokysis lenkų kalba arba (o tai būtų blogiausia) dėl finansinių ar tautinių paskatų nesimokys visai, mūsų Lietuva taps pilka mase ir kitos valstybės dalimi. Ar mes to norime?

www.atspindziai.lt
Bor.

Savaitės geriausieji

Ir vėl geriausieji :)
Savaitė nuo birželio 21 d. iki birželio 27 d.

Eilės
1. Knysliukas „labai gerbiamas teismo procesas“ 4,1 (10)
2. karutis „spec. prašymu apie Zenių sąlyginai daug metų po Hitlerio kalbos šiauriausiame neužšalančiame uoste“ 4,09 (11)
3. pentachlorfenolio sursum „liguistas“ 3,73 (11)
4. Riva_ „ši drobė nesveika“ 3,71 (7)
5. Knysliukas „virsmas“ 3,43 (7)

Proza
1. Fever „Lyg negyva“ 5 (8)
2. tas_kuris_rašo „Apmastymai suvalgius bananą“ 4,25 (8)
3. tao_fire „Tabakas ir kulkos. Laiptinių legendos.“ 4,1 (10)
4. Arnas „Iš prozos: Kvailai? Nebe.“ 3,82 (11)
5. visiškas0 „Monika 3“ 3 (5)

Geriausieji

Savaitė nuo birželio 14 d. iki birželio 20 d.

Eilės
1. karutis „intervencija“ 3,91 (11)
2. kuprius „Nuovargis“ 3,6 (10)
3. Aiškiaregė „Pamiršus adresatą“ 3,5 (14)
4. pine woods „...........“ 3,45 (11)
5. enjoy the ride „Ties poliaračiu tik ežeras ir tirpstantis ledas“ 3,2 (10)


Proza
1. pasaulis „Apie muses ir visa kita“ 4,78 (9)
2. the time is now „Psichodelija (13)“ 4,18 (11)
3. korta „Vasaris“ 3,91 (11)
4. Bor „Pienių gyvenimas“ 3,2 (10)
5. Tindirindiriuška „„Ašarnaktė“ - [1 dalis]“ 3,2 (5) bei Knysliukas „Apie negalvojantį Hansą ir kryžius“ 3,2 (5)

Lietuvos žmonių domėjimąsis literatūra

Internetinė apklausa "Lietuvos jaunimo domėjimąsis literatūra" truko dvi dienas. Taigi dabar pateikiu rezultatus.
Apklausoje iš viso dalyvavo 20 žmonių. Į klausimus jie atsakė štai taip:


Ar skaitote knygas?
Taip (17 žmonių)
Ne (3 žmonės)

Jeigu asmuo pasirinko "Ne", jis buvo nukeltas į klausimus:

Kodėl neskaitote knygų?
Turiu įdomesnių užsiėmimų nei knygų skaitymas (1)
Neturiu laiko (1)
Neturiu sąlygų domėtis literatūra (1)

Ar manote, kad ateityje daugiau domėsitės literatūra?
Visi dalyviai atsakė "Taip". Ir tai yra labai šaunu.

Tačiau jei žmogus skaito knygas, jo laukė šie klausimai:

Kaip dažnai perkate knygas?
Kartą per savaitę (1)
Kartą per mėnesį (5)
Kartą per metus (8)
Kartą į kelis metus (3)

Kaip įsigyjate knygas?
Perku knygyne (6)
Imu iš bibliotekos (10)
Kita (1)

Kokį literatūros žanrą mėgstate labiausiai?
Poeziją (1)
Prozą (7)
Fantastiką (2)
Vaikams (1)
Esė (2)
Kita (4)

Apklausos dalyvių amžius svyravo tarp 12 m. ir 22 m. Į klausimus atsakė 13 merginų bei 7 vaikinai.

Taigi apibendrindamas noriu pasakyti, kad didžioji dalis jaunimo visgi skaito knygas, labiausiai mėgsta prozą. Knygas perka iš knygynų bent kartą per metus. Manau, kad tai yra tikrai labai gerai.

Taip pat apklausėme tris vyresniojo amžiaus literatus.

Jiems buvo užduoti panašūs kaip ir jaunimui klausimai:
Ar skaitote knygas?
Jei ne, kodėl?
Jei taip, kaip įsigyjate knygas? Kokį žanrą labiausiai mėgstate?

Kazimieras, 71 m.
Šiuo metu ne, bet anksčiau skaitydavau daug. Namie turiu didžiulę knygų kolekciją.
Knygas perku iš knygyno.
Skaitau įvairaus žanro knygas, tačiau labiausiai mėgstu nuotykių.

Genovaitė, 60 m.
Taip, skaitau.
Labai daug knygų esu nusipirkusi iš Skaudvilės knygyno, kai jis dar veikė. O anksčiau eidavau į biblioteką, buvau geriausia bibliotekos skaitytoja :)
Man labiausiai patinka detektyvai, bet skaitau ir romanus.

Antantina, 76 m.
Neskaitau. Anksčiau, kai ėjau į mokyklą privalėjau skaityti, o dabar ne.
Neskaitau, nes jau pasenau :)
O laisvalaikiu anksčiau skaitydavote?
Gal ir būčiau skaičiusi, bet nebuvo sąlygų.

Baigdamas straipsnį, siūlau visiems nepamiršti knygų ir bent kartą per metus apsilankyti knygyne bei atnaujinti savo knygų "garderobą" :)

Ekstremalūs pokyčiai

Marijampolės jaunimas nesnaudžia. Tiksliau- Jaunųjų tautininkų organizacijos(JTO) Marijampolės skyrius. Juos mėgsta šio miesto jaunimas, žino miesto savivaldybė. Ko daugiau reikia jaunam,kupinam idėjų jaunimui?

Na, o dabar miesto meras Rolandas Jonikaitis iniciavo projektą“Muzikos spalvos“, kurio pagrindinis tikslas- atnaujinti ir prikelti iš numirusiųjų lauko estradą, kuri kadaise buvo kone pagrindinė marijampoliečių susibūrimo vieta.
Estrada buvo dažoma ir piešiama JTO narių ištisas dvi dienas, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. „Užbaigus piešinį net patys autoriai stebėjosi savo darbu ,viskas pavyko labai gerai, ypač atsižvelginat į tai, kad laiko turėjome labai mažai“,- dalijasi įspūdžiais viena pagrindinių projekto kuratorių Arūnė.

Prieš..

Po...

Projekto dalyviai džiaugiasi realizavę save bei įgiję naujos patirties, savivaldybės atstovai nesigaili patikėję šį darbą jaunimui ir yra patenkinti rezultatais.
Belieka tik paploti Marijampolės jaunimui, kuris pelnė pagarbą ir pasitikėjimą iš miesto valdžios ir palinkėti jiems sėkmės tolimesnėje veikloje.

Na, o Jums, menlapio skaitytojai, linkime taip pat aktyviai reikštis visuomenės gyvenime, matome, kad įmanoma viskas!

Jūsų,

Bor.

„Kino busas" – tai mielas autobusiukas ir jo komanda su būtiniausia kino technika (projektoriumi, garso įranga, ekranu ir t.t.) keliaujantys iš miesto į miestą, aplankant rajonų centrus, mažesnius miestelius, vaikų globos įstaigas ir rodantis lietuviškus ir užsienio šalių filmus vaikams ir jaunimui. Jau antrus metus organizuotas projektas šiemet sulaukė daug besidominčių kinu žiūrovų ir netgi dalyvių! Bene aktyviausiai scenarijus rašė ir projekto organizatoriams siuntė mažeikiškiai, tad nusprendėme pakalbėti su idėjomis trykštančiu mažeikiškiu Žygimantu Stonkumi!

Kas paskatino tave dalyvauti „Kino buse“?

Noras (šypsosi). (Koks noras?) Tiesiog sužinojau apie šį projektą ir užsinorėjau. Nusiunčiau savo idėją, scenarijų, o jie atsirinko tuos, kuriuos galėjai nufilmuoti per vieną dieną. Kiek žinau mažeikiškiai buvo vieni aktyviausių siuntėjų, ne visi buvo atrinkti. Dar reikia ko nors? (Nejaugi scenarijus vertino vien pagal tai ar galima filmuką greitai nufilmuot?) Na nežinau, organizatorių reikėtų paklaust...Dar filmukas turėjo nereikalaut didelių išteklių. (Vertinimo kriterijų nebuvo nurodyta?) Neatsimenu, gal ir buvo (šypsosi).

Kas tau padėjo „susukti“ filmuką?

Mus konsultavo režisierius ir „Kino buso“ vadovas ar kas jis (šiandien nieko nežino, bet visvien šypsosi). (Tai viską filmavai vienas?) Taip, tik jie patarė pakeisti porą dalykų, bet esmę palikau. Kaip sakė pats Antanas (kalba kaip apie geriausią draugą) jis tik spaudė kameros mygtukus, operatoriaus šiaip nebuvo...(Kas tas Antanas?) Tas „Kino buso“ Antanas yra profesionalus aktorius, dar buvo profesionalus režisierius Antanas – iš Vilniaus abu.

Gavote daug patarimų?

Na, nežinau kaip tau papasakot...(sakiau, kad nieko nežino). Daug pasakojo apie patį kiną: istoriją ir didesnius filmus..Tiesa, dieną prieš mano filmuko filmavimą, filmavo kitą filmuką iš Mažeikių, tai aš buvau atėjęs pasižiūrėt.( Kaip vertini kitos grupės darbą?) Gerai vertinu, šaunus filmukas gavosi, jų filmą netgi ilgiau negu mano filmavo...

Ką tau davė „Kino busas“?

Daug. Pavyzdžiui sužinojau koks kino teatre buvo pirmas filmas, apie kino užkulisius ir pan. Sunku dabar atsimint...(Tikrai daug...)

Kokia, tavo nuomone, kino įtaka žmogui?

Nemaža, nes yra daug tokių, kurie šventai tiki, kad taip, kaip nutiko televizijoje, buvo iš tikrųjų. Be to, daugelis visokias „esmeraldas“ žiūri ir dejuoja kaip joms negerai, bet šiaip tai kinas – geras dalykas (šypsosi – įtikino). Ai, nežinau apie įtaką, šiaip jis įtakos neturi (galėjo ir nepakeist nuomonės, visai pasimečiau).

Tiesa, kad „Kino buse“ rodomi nekomerciniai filmai?

Nekomerciniai...nežinau ką tai reiškia. „Tipo“ nereklaminiai? (Taip) Na, taip. Tokius ir rodė – ne pilno metro filmus, bet gerus. (O kas tau yra geras filmas?) Kas yra geras filmas pasakočiau tris dienas ir dar nebaigčiau. (Na, pabandyk keliais sakiniais, pasakyk svarbiausius dalykus) Perdaug sudėtinga (pavargau kamantinėti, tad palikau ramybėje...)

Tai reikalingas „Kino busas“ Lietuvai?

Reikalingas, nes jis daug „dadėjo“. Ne pirmas toks projektas – jie (nesuprantu kas tie jie?) iš pradžių Vilniui „darbavos“, o jau 2 metai po Lietuvą. (Aš ne visai to klausiau) Nu reikalingas ir kodėl jau pasakiau. Pasistengsiu paaiškint (šypsosi). Tai pirmas, kiek žinau, tokio pobūdžio kino edukacinis projektas, kur žmonės konsultuoja, plius iš karto „einama prie praktikos“ su aktoriais ir Antanu ir Antanu (juokiasi). (Pasistenk labiau, nes pagarsėsi kaip nerišliausiai kalbantis režisierius) Antanas Surgailis – iš „Kino buso“, Antanas Gluškinas – režisierius, kuris konsultavo mus. (Kur galima pamatyti tavo kurtą filmuką?) Turiu dvd, internete kiek žinau nėra.

Scenarijų kūrei vienas? Apie ką jis?

Mano scenarijus apie naują klasės mokinį. Jis bijo pavėluoti į mokyklą ir kažkas gatvėje jį partrenkia. (Nesuprantu, kaip susijęs naujokas klasėje ir jį partrenkianti mašina?). Na, jis bėgo per gatvę ir jį partrenkė mašina. Nu, avarija įvyko. (šypsosi) (Na bet kokia mintis čia?) Jei būčiau koks banalistas, sakyčiau, kad filmukas skirtas prevencijai karui keliuose ar kad vaikai nevėluotų į mokyklą. (o jis tikrai ne banalistas) O iš tiesų eidamas į mokyklą 8.03 pamačiau „mirgalkes“ ir supratau, kad kažką partrenkė. Tada ir gimė ši istorija. (Tiesą sakant vis tiek nieko nesupratau) Taip ir bus – baikščiai atsibust bandysi, o ryte vėl mokinsies vaikščiot (šypsosi).
Šia keistoka gaida (nesupratote ne tik jūs, bet prisipažinsiu – ir aš) ir baigėme pokalbį su Žygimantu. Gal meniška vaikino prigimtis, o gal nuovargis kliudė jam koncentruotai kalbėt? Bet visa tai nebeatrodo taip svarbu, kai žinome, kad vaikinas kuria, nes jam patinka kurt, juk taip daug geriau nei „bimbinėt“ ar „šlifuot šalitgatvius“, argi ne tiesa? ;D
Žygimanto kalbėjimo spragas sutiko papildyti jo draugė, „Jaunos Idėjos“ (kino meno jaunimo kolektyvas Mažeikiuose), lyderė Ieva Mickevičiūtė.

Ką įdomaus pamatei, sužinojai šiųmetiniame „Kino buse“?

Buvo parodyti du mažeikiškių – Žygimanto Stonkaus ir Eleonoros Kaušinytės, kurti filmai. Po to rodė tris trumpus, apie 10-15 minučių, filmukus. Pirmojo, iš fotografijų daryto filmuko, pavadinimo nepamenu. Labai sužavėjo filmuko padarymo technika, nes ir pati kiek žinau, ir paskui pasakojo, kad iš nuotraukų nelengva sumontuoti filmą. Taigi likau sužavėta (šypsosi). Vėliau pamatėme kompiuteriu pieštą "Eat shit and die" ("Ėsk šuns šūdą ir dvėsk") – tai trumpa, pamokanti istorija jaunimui ir "Vienas butas šešiems būgnininkams" – šeši būgnininkai nueina į butą ir groja įvairiomis buitinėmis reikmėmis (puodais, knygom, dantų šepetuku ir t.t.) (juokiasi).

Šiame renginyje lankaisi jau antrus metus, nebuvo nuobodu?

Apie filmų kūrimą ir istoriją nieko naujo nesužinojau, nes su tuo pačiu buvau supažindinta ir praeitais metais (šypsosi). Bet papasakojo labai šaunių dalykų. Išgirdau nemažai kuriozų iš filmavimo aikštelės, taip pat sužinojau kaip kūrė filmuką iš foto nuotraukų. Šiek tiek papasakojo ir apie pirmąjį pasaulyje filmą – kai per ekraną žmonėms parodė traukinį jie išsilakstė, nes pagalvojo, kad tas traukinys tikras (šypsosi). Bet svarbiausia, kad projekto vykdytojai labai aktyviai bendravo su publika. Jie klausė įvairių klausimų, o salė spėliojo. Arba salė uždavinėjo klausimus. Žodžiu, smagiai papasakojo apie kiną (šypsosi).

Ar buvo ką veikti tiems, kurie nesidomi kinu?

Tikrai buvo verta nueiti ir tiems, kurie niekada nėra susidūrę su filmų kūrimu. Ten ir filmų parodė gerų ir šiek tiek papasakojo apie jų kūrimą.O ir šiaip mažeikiškiai dažnai skundžiasi, kad Mažeikiuose nėra kino teatro, tai nors į tokį kino vakarą galėjo ateiti (šypsosi). Deja, susirinko nedaug besidominčių. Bet vis tiek "Kino Busas“ - jėga!!!".

Kodėl verta apsilankyti „tokiame“ renginyje arba kodėl „Kino busas“ ypatingas?

Aš apsilankiau, nes čia buvau praitais metais ir man laaabai patiko. Taip pat šiemet atsirado naujovė – filmus kūrė ir kitų miestų jaunuoliai (tarp jų ir mažeikiškiai). O Žygimantą aš pažįstu, tai būtinai norėjau pasižiūrėt. Žodžiu, palaikau kiną ir kuriančius mažeikiškius (šypsosi).
Taip pat, ypač svarbu, kad kino buse rodomi nekomerciniai filmai. Nebent komercija galėtume pavadinti procesą, kai žmogus savo laiko sąskaita gauna dozę kitokio – naujo, „jauno“ kino/filmų.

Kaip manai, kokia kino įtaka žmogui?

Kinas kaip ir knygos gali pamokyti, priversti susimąstyti, peržvelgti savo vertybes. Tereikia mokėti pasirinkti filmus. Ir negriebti pirmo pasitaikiuso "pigaus" filmo.

Savaitės ok

Geriausieji again :)
Savaitė nuo birželio 7 d. iki birželio 13 d.
Eilės
1. šmi riva „skambūūūūtis“ 4,33 (12)
2. Violin of Violence „Vakarais“ 3,89 (9)
3. šmi riva „vienas devyni keturi vienas“ 3,64 (14)
4. šmi riva „aš apie poetą“ 3,55 (11)
5. Knysliukas „*“ 3 (8)

Proza
1. acid_tao „Pirmas skyrius“ 4,67 (3)
2. korta „Pranešimas“ 4,33 (3)
3. korta „Karštis“ 3,75 (4)
4. aš zegna ir dabar mes mirsim „Senelių namai, paparčio gatvė šešioliktas namas“ 3,33 (12)
5. * :)

Psichologas - fėja ar baubas?

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad gyvename šalyje, kurioje savižudybių skaičius pranoksta kitas Europos Sąjungos šalis.

Be to, nerimą kelią ir nusikaltimų statistika, patyčios, kurias paaugliai patiria tiek gatvėje, tiek mokykloje.

Kai kurios vakarietiškos mados Lietuvoje prigyja tiesiog akimirksniu. Greitas maistas, dideli prekybos centrai, pramogos.

Tačiau psichologo pagalbos lietuviai linkę atsisakyti, o dažnai ir keikti. „Jis lankosi pas psichologą, reiškia jis – nenormalus“ – toks požiūris vis dar populiarus mūsų visuomenėje. Keista, bet nieks nepašiepia vizitų pas stomatologą, kalbėdami, kad išpuvę kaimyno dantys.


Plačiau www.jonava.org

Sunkumai jaunam žmogui įgyvendinant idėjas arba mes galime

Šį kartą pažvelgsime į meniško, kūrybingo, aktyvaus ir iniciatyvaus jaunimo gyvenimo sunkiąją pusę. Kas ją kuria? Pradėkim nuo pavyzdžių.



Įsivaizduokim situaciją: neformali jaunimo grupė, nesėdinti po jokios politinės ar nelabai jaunimo organizacijos "stogu" turi daugybę idėjų kaip spręsti jaunimo laisvalaikio užimtumo trūkumo problemą. Jų galvose verda daugybė minčių apie renginius, projektus, akcijas, kurių tikslinė grupė- jaunimas. Ką šie jaunuoliai daro? Visų pirma, informacijos, kaip įgyvendinti savo genialias idėjas, ieško internete. Ką randa? Visagalėje google paieškos sistemoje, įvedus kodinius žodžius, tokius kaip "Kaip įgyvendinti idėją" arba "projektų įgyvendinimas" gauna informacijos, kaip pradėti verslą, remontą ar statybas. Jaunuoliai yra labai iniciatyvūs, todėl rankų nenuleidžia.

Toliauuu. Per pažįstamus susižino, kad reikia parašyti projektą. Tačiau iš kur gauti formą? Internete jų begalė ir skirtingų. Vienas jaunasis aktyvistas sužino, kad miesto savivaldybėje turėtų dirbti toks asmuo kaip jaunimo reikalų koordinatorius. Iš šio jaunuoliai sunkiai išpeša, kad be visuomeninės organizacijos nieko nebus. Iniciatoriai šiaip ne taip susiranda jaunimo, kuris priklauso vienai ar kitai organizacijai. Tada, gavę projekto formą iš savivaldybės, bando ją pildyti. Sakau BANDO, kadangi toji formelė yra mažų mažiausiai trijų puslapių, pilnų klausimų, į kuriuos atsakyti užtrunka minimaliai penkias valandas. "Pridavus" projektą laukti tenka ilgai. Labai ilgai. Po gero mėnesio ateina atsakymas, kad pinigų negaunate, arba gaunate, bet tai nesudaro nė ketvirtadalio prašytos sumos. Ką daro vargšas nepatyręs jaunimas? Nuleidžia rankas. LINKIME NENULEISTI RANKŲ.PROJEKTE PAKEITUS DATAS IR KELIS SAKINIUS DUOTI JĮ DAR IR DAR. Tik taip parodysite, kad jūsų idėja ir siekiai tikri ir tvirti.





Jaunimas juk yra, turi būti stiprus ir ryžtingas. Mes kuriame savo ir Lietuvos gyvenimą, rytojų ir apskritai. Mes kuriame ir į tai reikia įdėti darbo. Visos idėjos, esančios jūsų, mūsų galvose, gali ir turi būti gerai sugeneruotos ir įgyvendintos, nes viskas yra įmanoma. Parodykime, kad MES GALIME.



Bor.

Džiaugsmai prieš vasarą

Kai ateina pusmečio galas, dauguma staiga apsižiūrime - O, tu nelaimingoji lėlė barbe, kiek pas mane skolų,kiek pažymių,kurie man visai nepatinka. Tada tampame it neėdusios katės, trinamės mokytojams aplink, maišomės po kojomis ir zirziame - Gal galima taisytis? O ką, ten mokytoja man dar reikia atsiskaityti, net nežinojau.. Atsiranda ir tokių,kurie inkščia, laižosi ir mutuoja visai ne į alkanas kates,o į nuskriaustus šunelius. Bet aš šiandien ne tik apie tai.

Kaip apsisaugoti nuo spaudimo mokslo metų gale ir priverstinio padlaižiavimo mokytojams?
Numanau,kad atsakymas būtų - lankyti pamokas, mokytis laiku ir tada paskutines kelias savaites nesuksi sau galvos. Tačiau, kas geriau? Pusmetį sau lengvai gyventi ir vėliau dvi savaites vaidinti katę, žirafą ar dar kokį padarą visiškai ala nesusipratųsį kas vyksta, ar visą pusmetį arti, arti,arti atsiduoti darbui ir paskutines savaites vietoj to,kad sau laisvai pamiršti apie mokymosi šventovę - niekur nesijudinti iš namų. Bet ne, tada jau taip neišeina,kai pareigingumas įaugęs į odą. ( kaip man akiniai į nosį).

Šį trumpą gyvenimo tiesų ir netiesų pamąstymą baigsiu tuo,kad gyvenkime taip kaip mums patinkja ir tinka gyventi,kol sugebame balansuoti ant ribos,kuri vadinasi - DAR VISKAS GERAI. NEs elgiantis pagal kitų nustatyus standartėlius ar norus,nei išmoksime, nei pasieksime, nei žmonėmis vadinsimės.

Aš už Žmones ir už rinkimus rudenį ( grybų rinkimus)

Jaunimo organizuota alkoholio prevencija „Išpilk“ !

Vieną gražią balandžio popietę mano el.pašto „karveliai“ - neapsakomai greitas interneto ryšys, atnešė laišką apie akciją „Išpilk“. Mieli kraštiečiai, neapsigaukite – šiuo šūkiu skatinama ne papildyti dar vieną „baliaus“ metu ištuštėjusią „čierkutę“ (nesistebiu, kad nepastebėjote priešdėlio, juk daugiau kartų per savaitę tenka kartoti įpilk – įpilk sulčių, ipilk pieno, įpilk šio to daugiau...), o išpilti alkoholį ir išmest butelį. Žinoma, išmesti jį į šiukšlinę (deja, to nebuvo paaiškinta brangiems visuomeninės akcijos dalyviams), o ne pro langą, kaip padarė daugiausia žiūrovų balsų pelnęs Mažeikių Gabijos gimnazijos abituriento Alvydo Opulskio (mr_anderson) filmuko „Ispilk“ pagrindinis herojus, kuris beje, ir buvo pats Alvydas. Už gamtos šiukšlinimą, mėtant pro langą butelius, jam seniai atleista, daug svarbiau organizatoriams buvo tai, kad vaikinas padeda gelbėti „alchašais“ tampančią lietuvių tautą – už tai Alvydas gavo „superinį“ nešiojamąjį kompiuterį, bet ir čia iškilo problema – jį reikės dalinti į tris dalis, nes Alvydas buvo ne vienas, jie – trys!

Kas paskatino dalyvauti šiame konkurse?

Vieno internetinio portalo narys atsiuntė nuorodą apie šį konkursą. Mane sudomino konkurso idėja, mat jau esu sukūręs ir daugiau prevencinių filmukų. Vienas iš jų apie karą keliuose. Taip pat kaip paskatinamoji priemonė buvo ir prizas.

Kaip kinas atsirado tavo gyvenime?

Kinas atsirado per savotišką žaidimą su draugais – bandydavome montuoti, kurti kokį filmuką. Po poros metų iš to žaidimo gimė ir kino meno kolektyvas Jauna Idėja (Jauna Idėja – šiuo metu klestintis jaunimo kolektyvas Mažeikiuose, neblogai kuriantis, montuojantis filmus: www.jaunaidėja.visiems.lt).

Pats vartoji alkoholį? Koks tavo požiūris į žalingus įpročius?


Kažkiek vartoju, bet ne tiek daug kiek kiti – nemėgstu stiprių gėrimų, išgeriu vieną kitą buteliuką alaus. Ir tik per vakarėlius, kad atsipalaiduočiau ir nebūčiau „balta varna“.

Planuoji savo ateitį sieti su kinu?

Galvoju, norėčiau studijuoti režisūrą, bet šioje meno srityje, kad įstotum reikia išties turėti sugebėjimų, o aš nesijaučiu tvirtai, kad galėčiau įstoti. Todėl galvoju daryti šiek tiek kitaip. Studijjuosiu technologijas, o laisvalaikiu kursiu. Manau, kad yra būdų ir be studijų parodyti savo sugebėjimus.

Kodėl kinas – kuo tave domina ši sritis?

Kinas leidžia man savo vaizduotės vaisius realizuoti tikrovėje. Tiesiog turiu norą kurti ir jis pasireiškia per kiną. (Jautiesi menininkas?) Menininkas – įdomus žodis (šypsosi). Nežinau, ar jaučiuosi toks. Esu „paplaukęs ant“ video meno, bet nežinau ar tiek, kad galėčiau jaustis menininku. Gal tolesnė ateitis tai parodys. Manau, kad menininkas negali be kūrimo proceso, toks jo gyvenimo būdas.(O tu gali?) Aš kolkas galiu, bet man visada norisi kažką sukurti, paimti į rankas kamerą, parodyti kažką žmonėms.

Teko dar kada atsidurti pirmoje vietoje?

Pirmas niekada prieš tai nesu buvęs. Bet kartą su Jauna Idėja atsidūrėme antroje vietoje, tai buvo konservatorių organizuotas konkursas. Ir šįkart ne vienas kūriau filmuką, man padėjo mano draugai – Benas Bėrantas ir Kamilė Sovaitė. Tačiau idėja – mano, „užplaukė“ vieną naktį netikėtai...(Tai kaip dabar pasidalinsite prizą, juk kompiuteris vienas, o jūs – trys?) Tikimės kompiuteriui rasti geresnį savininką ir gautus pinigus investuoti į atskirus tris kompiuterius mokslams.

Kaip pats vertini savo filmą?

Gerai, manau jis visai neblogas. Tačiau buvo išties stiprių konkurentų, todėl galvojau, kad gali ir „neišdegti“ (šypsosi). (Skatinot už jus balsuoti savo draugus?) Žinoma, stengėmės apjungti visus Mažeikius. Manau, kad šis laimėjimas yra sėkmės dalykas, juk mus galėjo nukonkuruoti kiti dalyviai – nugalėjome nedideliu balsų skirtumu.




Galbūt yra režisierius į kurį stengiesi lygiuotis?


Tokio žmogaus neturiu. Stengiuosi kurti, žiūrėdamas mėgėjiškai ir profesionaliai kurtus filmus, mokausi montavimo ir kitų dalykų.

Kaip vertini lietuvišką kiną?

Lietuviškas kinas dar tik bręsta, juk tik dabar Lietuvoje pradėjo finansuoti filmus. (Kokio žanro filmai tau labiausiai patinka?) Labiausiai – fantastika. Panašaus žanro kuriu ir savo filmus. Dažniausiai būna fantastika su siaubo elementais arba komedijos.
Kolkas man svarbiausia idėja, ne itin domina komerciniai filmai. Tačiau komerciniai filmai kartais taip pat praturtina žmogaus vaizduotę, nes į juos investuojama daugiau pinigų vien tam, kad vaizdas būtų tobulas ir patenkintų žmogaus akį.
Prieš kalbėdama su Alvydu apie jį buvau girdėjusi ir ne visai gražių dalykų. Pažįstami pasakojo: „Alvydas „pasikėlęs“, Alvydas sunkiai sukalbamas, kategoriškas žmogus“. Todėl nusprendžiau įsitikinti, ar tai tiesa, pokalbio metu. Kai kalbėjomės vaikinas atrodė be galo paprastas, netgi drovus – kalbėjo nedaug, reikėjo traukte traukti žodžius, taip pat gana kukliai kalbėjo apie savo pergalę, nepamiršo paminėti jam padėjusių draugų. Taip pat atsiuntė tik tas nuotraukas, kuriose visi draugai yra kartu. O apsilankiusi
http://ispilk.holivudas.lt/ , kur galite išvysti nugalėtojo filmuką, radau užrašą: „Ispildziau savo pazada ir sukuriau su Benu B. ir Kamile S. filmuka siam konkursui“. Žinoma, mano pokalbis vyko telefonu, todėl negalėjau matyti jo akių (sako akys – sielos veidrodis), be to Alvydas viso pokalbio metu į mane kreipėsi jūs. Galbūt „amžiaus skirtumas“ ir žurnalitės statusas jam neleido „pasikelti“, nes vaikinas labai apdairiai kalbėdamas rinko žodžius. O galbūt pasakojimai apie jo bjaurų būdą tėra tušti pliurpalai, bet susidaryti savo nuomonę apie jį paliekame spręsti jums.

Konkursą „Išpilk“ organizavo LMS (Lietuvos Moksleivių Sąjunga), todėl nusprendėme išklausyti ir jų – kaip jiems pavyko įgyvendinti savo užsibrėžtą tikslą, kaip vertina nugalėtojo filmą. Kalbėjome su LMS naująja prezidente Grėte Švėgždaite.

Kaip vertini Alvydo filmuką?


Iš tiesų puikiai. Šauniausia buvo tai, kad kiekvienas dalyvis kūrė savotiškai ir dauguma puikiai suprato mūsų konkurso tikslą. Beveik visi filmukai buvo neblogi, bet Alvydas buvo už kitus stipresnis, todėl, mano nuomone, jis buvo įvertintas teisingai ir yra vertas prizo.
Kodėl konkurso tikslas buvo kovoti būtent su alkoholio prevencija? Juk yra ir kitų žalingų įpročių: rūkymas, narkotikai...
Alkoholio problema jaunimo tarpe yra labiausiai paplitusi, o kiti žalingi įpročiai dažniausiai ir prasideda nuo alkoholio vartojimo, rūkymo. Taip pat mes tikime, kad ši akcija bus tęstinė ir greičiausiai nuo rudens ją pratęsime, juk alkoholio problema yra labai opi. Pagal tyrimus buvo nustatyta, kad 87 proc. mokinių nėra abstinentai. Tai reiškia, kad vaikai labai greitai pradeda vartoti alkoholį. Žinoma, viena tokia akcija mes nepakeisime viso Lietuvos jaunimo, bet tikime, kad žingsnelis po žingsnelio mokiniai vis labiau įsitrauks į prevencinių filmukų kūrimą, taip daugiau sužinos apie alkoholio žalą ir sieks atsikratyti šių žalingų įpročių.

Jaunojo žurnalisto dilemos

Pasiseilėsiu.

Kaip ir kiekvieną mėnesį kruopščiai pasirašau ant buhalterės pakišto lapuko - Vardas pavardė, suma, data ir pasiėmus savo rašalu uždirbtus 76 lt ir 50 ct nuskubu apsipirkti.

Segtuvas medžiagai - 5.30
Naujas sąsiuvinys ir tušinukas - 10 lt
20 lt atidedama diktofonui

ir vualia - lieka 40 lt už kuriuos galiu apsirengti devėtų drabužių parduotuvėje.
Bet ne, aš nesiskundžiu, tik sakau,kad kol jaunas tave medžiai lenkia,kad vėliau galėtum nukirsti mišką. O ką daugiau daryti? Mokytis, mokytis, praktikuoti.

Žnot, vis dėl to tris metus taškantis rašalu tik malonumo rašyti ir būti pastebėtam - nebeužtenka, ima dominti ir uždarbis.

Tada kodėl blogeriai turi rašyti postus,jei už juos niekas nemoka? Manyčiau todėl,kad čia gali praktikuotis ir išmokti rašyti,nes toli gražu nei aš, nei kiti dar nėra profesionalai ir tik keli mūsų turim profesionalumo prieskonio. O kodėl dar turėčiau čia rašyti?  
Nes čia skaitytojų publika jaunimas, tokie 
patys kaip ir mes, kurie nesmerks klaidų ir dar gerai neatskirs  - kur „fake“,o kur jau tikroji žurnalistika.

Man patinka mūsų skaitytojai, man patinka mūsų rašliavotojai. Daugiau mažiau žinau visų jų gabumus ir tikiu,kad juos greit parodys ir jums, nors net ir 10 lt ant tušinuko ir užrašų knygutės negaus. ( o čia jų ir nereikia, čia yra bene perspektyviausia šiuo metu žiniasklaidos šaka - blogas)

Susimąsčius Riva

Geriausi iš didžiosios G

Savaitė nuo gegužės 31 d. iki birželio 6d.

Eilės
1. kuprius „Briedis“ 4,5 (10)
2. šutvė „Trys išblukę paveikslo portretai“ 4,29 (14)
3. Margy_ „kaip išsiskleidžia“ 4,11 (9)
4. kuprius „Narcizas“ 4 (9)
5. Margy_ „pami(r)šęs“ 3,67 (6)

Proza
1. Fever „Mano moralės charakteristika (IV)“ 4,86 (7)
2. Fever „Mano moralės charakteristika (II)“ 4,6 (5)
3. tas_kuris_rašo „Vieta, kur būta žmogaus“ 4,4 (5)
4. knysliuko forma_f_o_r_m_a „Adolfina keičia pasaulį“ 4 (4)
5. AstraZeneka „Skrisk į pietus“ 3 (5)

Kaip matote, ši savaitė labai sėkminga pertraukiečiams :) Šaunuoliai!

Neaktyvumo šalinimas

Apsitarus su keliais asmenimis,kurie suinteresuoti blogo augimu ir klestėjimu nuspręsta: Blogeriai ( korespondentai nepublikuojantys tekstų ilgiau nei 15 dienų - šalinami. ( Žinoma, yra išimčių. Susitarimai,kas kokiu laikotarpiu negali rašyti. Korespondencinė paskirtis ir pan. )

Palaukit, aš dar be kelnių arba Dabar, bet ne čia Jonavoje

Praeitų metų pavasarį jonaviečiai buvo kviečiami pažiūrėti ir įvertinti Jurgos Chvainickaitės statytą miuziklą“Dabar,bet ne čia“. Aštuoniolikmetė mergina turėjo planų studijuoti meno vadybą ir kultūros istoriją ir kaip stojamąjį darbą ji paruošė miuziklą pagal draugės Vestos Pesliakaitės parašytą pjesę. Jonaviečių susidomėjimas buvo nemažas, salė buvo puspilnė- o tai retas atvejis tokio dydžio miestelyje kaip Jonava.

Miuziklo aktorius Justas, paklaustas, kokios naujos patirties įgavo vaidindamas,kas patiko,kas ne, atsakė taip:
Vadindamas supratau , kad labai svarbu geras režisierius , kuris puikiai suvaldo savo aktorius. Taip pat , kad puikiam pasirodymaui reikia skirti ne daug, o labai daug laiko. Patiko žmones, su kuriais repeticijų dėka pradėjau bendraut – tai tapo puikių santykių pradžia. Justas

Nuotraukos dešinėje-jaunoji režisierė

Pakalbinome Jurgą

Kaip kilo idėja statyti spektaklį?

Mano miuziklas – projektas vietoj stojamojo egzamino į LMTA.

Apie ką tavo spektaklis?

Pjesė, pagal kurią jį stačiau - tai dvi meilės istorijos; prieš dešimt metų ir dabar. Tie patys veikėjai, ta pati vieta, tik laikas kitas. Miuziklas - tie patys du trijų žmonių meilės romanai, kurie vyksta ne šiaip. Veikėjams atrodo, kad gyvenimą ir jausmus valdo patys, nors taip ir nėra. Norėjau įkvėpti žmones, kurie bijo gyventi taip kaip nori. Sakiau, kad gyvenimas yra filmas, kurio režisierius esi pats, tik TU, žmogau.

Kaip atsirinkai aktorius?

Visi aktoriai – mano draugai, toli ieškoti nereikėjo, visi jie talentingi, scenos žmonės. Vaidmenys skirsčiau pagal gebėjimus – vieni šoko, kiti dainavo, treti grojo.

Kas buvo sunkiausia?

Sunkiausia atskiras miuziklo dalis “sulipdyti” taip, kad žiūrovas matytų tai, ką kam norėjai parodyti. Vienai ir rašyti muziką, ir statyti šokius, dirbti su aktoriais ir jų tekstais yra sunku.

Koks jausmas buvo stebėti scenoje savo režisuotą vaidinimą?

Pati buvau scenoje. Tuo metu labai nesijaudinau, baisiau buvo pamatyti filmuotą medžiagą, reikėjo filmuoti ir repeticijas, būtume išvengę kai kurių klaidų.

Ar sunku jaunimą prikalbinti dalyvauti panašioje veikloje?

Ar sunku? Ne! Nei vieno nereikėjo įkalbinėti, visiem tai buvo nauja, įdomu. Labai didžiuojuosi tais, kurie išdrįso, aš labai jiems visiems dėkinga.

Ar yra planų ateityje ir vėl tuo užsiimti?

Taip. Tik dabar jau visai kitaip viską organizuočiau. Žinau, kad niekas nesukurs geresnės choreografijos nei šokantis ir šokį mylintis žmogus, o dainuoti mokyti gali tik tas, kuris tikrai žino, kaip tai daryti.

Miuziklas pavyko, aktoriai negali pamiršti įspūdžių, kuriuos jiems paliko repeticijos ir premjera, kaip antai viena aktorė pasakojo, jog premjeros metu vienam vaikinui buvo laikas eiti į sceną, Jurga nematydama jo ragino, kad šis pasiskubintų, o jaunasis aktorius išrėžė : "Palaukit, aš dar be kelnių!!!". "Tokių situacijų buvo daug",- teigė jaunuoliai.

Kaip matome, didžiausias veiksmas vyksta mažuosiuose miesteliuose. Kitą kartą apžvelgsiu dar vieną jonaviečių paruoštą spektaklį. Nepraleiskite progos.Šypt.

Bor.

Jaunimo spektakliai-pogrindis?

Jaunimo organizacijų veikla- "underground'as"? Jaunimo žodis- nėra? Jaunimo spektakliai-pogrindis? Jaunimas- nerasta? Nejuokinkit. Mes veikiam, esam ir būsim. O kas dėl teatro,tai jaunimas TIKRAI kuria, jaunimas režisuoja, jaunimas vaidina ir rodosi. Nematote, negirdite? Tuomet pagarsinsiu ir paviešinsiu tai, ko jūs nežinojote( galite tikėtis,kad tai pakartota bus,kad ir kaip nepakartojama buvo ).

Prieš pora mėnesių Marijampolės gyventojai galėjo pamatyti spektaklio „Plaštakės“ premjerą.Susirinkusi jaunuosius aktorius aštuoniolikametė Loreta Mikulytė pagal Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivės Dalios Kuoraitės parašytą pjesę pastatė spektaklį, kuris paliko įspūdį ne vienam Marijampolės gyventojui.

Režisierė(apačioje) ir trys "plaštakės"

Kaip „atsiradai“ tame spektaklyje?

Apie atranką išgirdau iš savo draugės, kadangi mane visad domino ir žavėjo teatras, todėl ir nusprendžiau sudalyvauti. "Plaštakė" Arūnė

Pakalbinau spektaklio režisierę Loretą

Kaip kilo idėja statyti spektaklį?

Keršto akcija.Juokauju.norėjau išmėginti jėgas režisūroje.Kadangi prieš tai buvau lankius dramos studiją ir turėjau sukaupus galybę pjesių, jas pervertus, atsirinkau keletą man labiausiai patikusių.Tada atmetimo būdu vieną, kurią ir nusprendžiau pastatyt.

Apie ką tavo spektaklis?

Apie meilės beprasmybę.

Kaip atsirinkai aktorius?

Dvi aktores išsirinkau jau skaitydama pjesę.Trečioji mergina dalyvavo "atrankoje".Buvo labai impulsyvi, energinga.Man patiko.Vaikinus pasiūlė pačios aktorės.

Kas buvo sunkiausia?

Ištvert repeticijose vykusius nesusipratimus ir tinginiavimą bei surinkt penkis aktorius į vieną vietą.

Koks jausmas buvo stebėti scenoje savo režisuotą vaidinimą?

Nežinau.Gal nepamenu.Atsimenu, kad stebėjau ir skaičiavau klaidas ir praleistus žodžius.

Ar sunku jaunimą prikalbinti dalyvauti panašioje veikloje?

Šiaip tai sunku, jei jie tuo nesidomi.Kadangi "maniškiam" patiko vaidmenys,kuriuos pasiūliau, tai jie greit sutiko."Prilipo".

Ar yra planų ateityje ir vėl tuo užsiimti?

Režisūra?!
Gal ne.Labiau mėgstu pati būti scenoje.

Girdėjau, jog spektaklis pavyko puikiai, nepaisant to, kad jaunoji režisierė pripažįsta, kad klaidų būta. Linkime sėkmės režisierei ir aktoriams, juk tokie žmonės- mūsų šalies ateities.

Spektaklių repeticijose dažnai būna komiškų ir įsimintinų situacijų. Gal gali bent vieną papasakoti?

Komiškaiusia buvo, kai per paksutinį pasirodymą supainiojom žodžius ir taip gavosi, jog praleidom tris scenas. Vienas vaikinukas, kuris buvo scenoje, net nepasirodė. "Plaštakė" Simona.

Na, o su Jumis atsisveikinu iki kito karto, kuriame apžvelgsiu dar vieną jaunimo statytą spektaklį- šį kartą bus miuziklas.Įdomu,a? Jei nematei, tai nepraleisk progos paskaityti.

Bor.

OK'iškiausi

Visų pirma, visus sveikinu su taip ilgai laukta ir jau atėjusia vasara. Nors mokykla dar neišėjo dekretinių ar tėvystės ar šiaip kokių atostogų, tačiau aš siūlau skelbti streiką, sėdėti namuose ir žiūrėti naujausius LNK filmukus!!!

Savaitė nuo gegužės 24 d. iki gegužės 30 d.

Eilės
1. kuprius „Poledinė pavasario žvejyba“ 4,29 (7)
2. kuprius „vienatvė“ 3,67 (6)
3. Pūkuotuko draugė „Protestas“ 3,33 (6)
4. ?
5. ?

Proza
1. Fever „Horizontas - besiridenantis pieštukas“ 4,2 (5)
2. sakuilsynk už arklyno „Žuvytės istorija“ 4 (9)
3. mr Duff „Psichodelija (12)“ 3,67 (6)
4-5. kazikox „Simfoniškas troleibusas“ 3,33 (3)
4-5. kazikox „Trolebusiška simfonija“ 3,33 (3)

Prašau Pagalbos

Rengiant straipsnį atliekamas nedidelis tyrimas.

Kas galėtų atsakyti į tris anoniminius klausimus, prašau duoti emailą, skype, telefoną - tiesiog po šia žinute. ( komentaro pavidalu)

( Vardai, pavardės, nikai - viskas liks paslaptyje)


Labai prašau visų skaitytojų pagalbos




Redaktorė

Asmenybė: Gintarė Adomaitytė

Praeitą savaitę pertrauka.lt moksleivių kūrybos svetainėje svečiavosi prozininkė, eseistė, žurnalistė - 
Gintarė Adomaitytė. 
   Su ja,kaip ir su Gintaru Grajausku kalbėjomės virtualiaisiais
kanalais:


1.Ar sunku prasimušti į Lietuvos literatūros elitą?


Nežinau. Nesimušu. Dar nebandžiau. Ir kas tas literatūros elitas man sunku įsivaizduoti. Tačiau žinau, kad ne taip jau sudėtinga publikuoti savo rašymus kultūros spaudoje, išleisti knygą. Bent jau prozos knygą. Poetai, man regis, laukia kur kas ilgesnėje eilėje.

2. Jūs menininkas, kokioje erdvėje jūs gyvenate? ( bohemoje ar realybėje?)

Gyvenu Žirmūnuose, pačiame seniausiame kadaise naujo mikrorajono penkiaaukštyje. Retsykiais užklysta bohema - matyt, taip galiu vadinti pasisėdėjimus su draugais per naktį. Nors ir esu pasakų rašytoja, laikau save realiste. Juk nemenka dalis mano knygų - dokumentinė eseistika, kur ne tik faktai labai svarbūs. Matyt, ir gyvenimo pulsas, ir konkretaus laikmečio aromatas. Bandome abu su vyru neapsikrauti nereikalinga buitimi, nekaupiame, negniaužiame juodai dienai, neplanuojame nei statybų, nei prašmatnių remontų. Turime stogą virš galvos. Tas stogas - nuostabiausiame pasaulio mieste - Vilniuje. Ko dar? Taigi, realistai svajokliai - taip galime vadintis.


3. Jei turėtumėte galimybę išvykti kur norite, kokią vietą/šalį
pasirinktumėte? Kodėl?


Nenoriu į jokią kitą šalį. O jei kas nors labai varytų, rinkčiausi Skandinaviją. Man svarbu gyventi ten, kur vanduo (upės, ežerai,, jūra) ir miškai. Bet... Kodėl turėčiau keisti Nerį į kurią nors kitą upę?

4. Kokie Lietuvių ir Užsienio literatūros autoriai Jums imponuoja?


Knygose "Sparnuotos iškabos" ir "Gražuolės vaikai" bandžiau aprašyti dvidešimties rašytojų gyvenimus ir kūrybą. Pradėjau nuo H.Ch. Anderseno, baigiau Tove Janson. Savo pasirinktųjų neišsižadu. Naudojuosi proga ir primenu, kad vienam mano pasirinktųjų - Wiliamui Saroyanui šių metų rugpjūčio 31 dieną sukaktų 100 metas. Tikiu, kad kai kas nupūs dulkes nuo jo primirštų, o tokių šaunių knygų..

5.Kas Jums apskritai yra kūryba?

Gyvenimo būdas. Darbas. Terapija. Bilietas į kitus pasaulius.

6. Praeitą savaitę daugiau dėmesio skyrėte pertraukai, kuo
patraukli/nepatraukli šiuolaikinio jaunimo kūryba?

Visų laikų kūrėjai man nepatrauklūs kai maivosi. O jei konkrečiai apie pertrauką? Jutau, kad žmonės ieško. Bando. Gilinasi. Tikrai negaliu iš jų daugiau reikalauti. Pastebėjau, kad dominuoja vyresnieji. Tai natūralu. Jau gudresni. Linkiu paaugliams sulaukti daugiau dėmesio.


7.Ar pastebėjote pertraukoje ryškesnių talentų? Ar norėsite dar kada
vėl pasisvečiuoti?

Mielai pasisvečiuosiu dar kartą. Gal tada galėsiu kalbėti apie ryškesnius talentus. Jų yra. Nedrįstu skubotai skelbti.


8.Kokios kūrybos reikia šiuolaikinei visuomenei daugiau, lyrikos ar
neišvengiamų modernizmo srovių?


Ir modernizmo srovės, ir eksperimentai menui būtini. Jei žmonės būtų uoliai paisę tradicijų, ir dabar kurtume kaip senovės graikai. Pasaulis atrodytų nuobodokai. Lyrika eksperimentams, o eksperimentai lyrikai netrukdo.

9. Kokie jūsų ateities planai? ( kalbant apie literatūrinį/meninį gyvenimą)


Iš šių metų noriu nedaug: pabaigti praėjusių metų rudenį pradėtą novelę, imtis pjesės. O kada nors... kada nors... Būtinai rašysiu ir trečia knygą apie rašytojus.

10.Ką jūsų gyvenime reiškia batai?

Klausimas specialiai man. Esu ėjikė. Ilgų pasivaikščiojimų mėgėja. Gal net klajoklė. Mano visi tekstai visų pirma išvaikščioti, tik paskui užrašyti. Nepatogių batų neturiu. Kadaise - taip. Pamenu tas egzekucijas "dėl grožio". Vieną dieną joms tariau griežtą ne.
Dėkui už dėmesį!

Šiuolaikinių aktualijų rubrika: Menininkas ir svaigalai

Kokią vietą menininkų pasaulėlyje užima svaigalai ir grupinis svaiginimasis? Žmonės kalba ir bekalbėdami numoja ranka. „Jis gi menininkas, ko tu tikiesi? “. Ne kartą teko pastebėti,kad negeriantys ( ir o joj net nerūkantys) menininkai į bandą priimami sunkiau. Vis dar vyrauja stereotipas,kad tikras menininkas negali negerti ar kitaip nesisvaiginti. Apie tai nuomonių lietus:

Koks menininkas be svaigalų? Ar gali taip būti? Ką manai?

Manau, kad ne tik svaigalai gali menininkui spirt į smegenėles. Diana

Na, visuomenėje, jei pasakai menininkas, iškart nuomonė būna – prasirūkęs, alkoholikas, nučiuožęs, „durnius“. O man menininkai patinka! Justė

Arba svaigalai, arba psichikos sutrikimai… Jei nėra nei to, reiškia menininku jau būt sunku. Andrius

Manau pats menas yra didelis svaigalas. Vainius

Išgėrus geriau rašosi, ir, kaip žinoma, dažniausiai alkoholis ar kitos svaiginimosi medžiagos kai kuriems tampa "įkvėpimo" šaltiniu, bet nemanau, kad tai tampa taisykle ar standartu. Menininkas ir be svaigalų menininkas, nes pasaulį mato šiek tiek kitaip, iš kitos prizmės, nei įprasta. Rasa

Iš tikrųjų, man menininkas visada asocijavosi su vyno gėrimu, toks lengvai išgėręs. Bet,kad tie menininkai net ir blaivi atrodo kaip išgėrę. Doreta

iš kūrybos pusės: kuriama ir nevartojus svaigalų. daug kas mano, kad apsvaigus kūryba būna įdomesnė, geresnė. čia galiu dėti klaustuką. kiekvieną tai veikia kitaip.
įvaizdžio pusė: dažnai menininkai susikuria taip savo įvaizdį, tačiau tokie žmonės jau tampa stereotipais. netgi ginčytis būtų galima, ar dabar menininkais besivadinantys, tikrai tokie yra? Goda

Net neabejoju,kad taip gali būt..ir juk žmogų menininku padaro ne svaigalai,o jis tiesiog jau tokiu gimsta.. ir išvis juk aš prieš svaigalus,tad manau,kad nei vienam iš mūsų jų nereikia,kad taptume kažkuo.. Simona

Susitiksime trečiadieniais.

Šukos

Ištirti žmogaus stilių yra daugybė metodų, šįkart panaudojau spec.kompiuterinę programą,kuri per kelias minutes surado atitikmenį pirmąjam eksponatui. Pompastiškasis Darius atitiko visai ne pompastišką narkomaną - rokerį Pete Doherty. Abu su perukais, deja, vieno neskoningas,o antrojo priderintas prie mamos suknutės. Gražu, vis dėl to gražu. Reikėtų Dariaus pasiteirauti iš kur traukia tokius voverių apkramtytus galvos apdangalus? Mane visada žavėjo jaunųjų menininkų „informatikų“ naivus stilius. Sintetikos propaguotojas vis dėl to myli gamtą,nes fotografijoje jo didingumą 
užgožia krioklys.

Linkėjimai: Dariau, tikiuosi,kad tavo kūrybos nenusmelkia tavo aprangos stilius. 
( aš čia apie raudoną palaidinę).
Bučkis. 
Be turgaus ir kitur galima apsipirkti.



Sesutės kūmutės- kaip visada, nieko naujo tipiniam menininkui: ryškūs auskarai, skarelės, rankinė per petį. Mergaitės būtų labai dailu iš jūsų pusės ryškios striukės, vienetiniai lietpalčių modeliai, 
rankų darbo akiniai, bet čia ateičiai. Dieve, kaip džiaugiuosi kad jūsų plaukai nenuskalbti " arielu", švartskopo mėlynaisais, tiesiog pasaka.

Linkėjimai: ir toliau nešlamšti traškučių užsigeriant kūrybos eliksyru.



Vau! Paieška neaptiko jokių duomenų, JŪS esate nepanaši į jokią taip sakant „zviozdačka“, o tai reiškia, jog turit kiekvieną kartą apie tai pagalvojus šokinėti iš laimės, nes JŪS individuali!
Šypsena daili,nertinukas, plazdanti palaidinė, džinsiukai ir aišku būtinas
 atributas važiuojant į gamtą - kedukai.


Linkėjimai: drąsiau pozuokite objektyvui 

Dw, Solnuškos, susitiksime kitą pirmadienį!

( jei norite į apžvalgą nuotraukas siųskite el.paštu karloliga@gmail.com)

Dizainerės apžvalga: Šukos

Sveiki,
sintetikos megėjai, medvilnės gerbėjai, natūralios blondinės, šiukšlių perdirbėjai ir kita meniškoji liaudis.
Nuo šiol pirmadieniais jus vargins ( džiugins, kritikuos, bers komplimentų konfeti ir brauks ašarą) gana nemenką bagažą turinti dizaineriūkštė. Apžvalgoje Šukos aš nušukuosiu jus nuo ausies iki ausies. Saugokitės manęs viešuose susibūrimuose,nes patekę į kadrą - tapsit nereikšmingo įvykio nereikšmingos kritikos aukos.
Savo apžvalgos pievelę norėčiau pradėti mindyti kartu su pirmuoju eksponatu, taip pat pirmojo pertrauka.lt projekto blogo vadovu Dariumi ir kitais man nežinomais „tipažais“ užfiksuotais renginių metu. . ( aplodismentai) ( man, žinoma!)