Kodėl daugeliui neįtinka mokykla?

Elementarus devintokės Irmos rašinys apie nenor eiti į mokyklą:

Pirmoji mokykla Lietuvoje atsirado dar keturioliktame amžiuje. Bene iki nepriklausomybės atgavimo mokyklose vyravo griežtumas. „Po religiniu sparnu“ įsteigtose mokyklose visas mokymas buvo sietinas su krikščionybe, o štai sovietiniais laikais buvome be gimtosios kalbos ir garbinome komunizmo simbolius. Dabar, išsilaisvinus iš įvairių įtakų ,mokyklose vis daugiau akcentuojama pasirinkimo laisvė ir dėstomi įvairesni dalykai. Nebeliko - aprangos, šukuosenos cenzo, nebrukama religija. Tai kuo mūsų kartai vis dar neįtinka mokykla?
Viskas mokykloje daroma dėl mūsų: renginiai, akcijos, projektai. Tai kodėl eilinis moksleivis vis tiek nenoriai į ją eina? Nekalbu apie kraugeriškai žinių ištroškusius pirmūnus arba pasitrinti koridoriais ateinančius „žmogystas“. Pafantazuokime. Jei kaskart atėjus į mokymosi šventovę duris atidarytų šventiškai apsirengęs liokajus, o fojė stovėtų aparatai su nemokama „coca cola“, gal į mokyklą eitume taip pat noriai kaip ir kiną. Tačiau svarbiausiai yra vidinis nusiteikimas, tas užprogramuotas žinojimas – tau reikia žinių ar ne. Kol visi nesusivoksime ko tikimės iš savęs po kelių metų, kur norime dirbti ir kiek trokštame gyvenime pasiekti, tol mokykla taps išvis nesuprantamu reiškiniu, kažkokiu pastatu be dvasios ir kūno, tik pastatu į kurį einame kasdien ir nematome prasmės. Kol nepatirsime mokymosi džiaugsmo arba „nusimokymo“ nuosmukio, tol ir nesuvoksime.
Prisipažinsiu, pati dar nesusivokiau ko noriu iš gyvenimo ir nesupratau mokyklos svarbos iki galo, tačiau labai noriu,kad tas suvokimas ateitų kuo greičiau.