Savaitė nuo liepos 19 d. iki liepos 25 d.

Eilės

1. ta_kuri_nemoka_gyventi „skausmų serija 157.“ 4,22 (9)
2. utah „Tėvas“ 3 (12)
3. Tao „Eilėraščio gimimas“ 3 (10)
4. nėra
5. nėra

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (III)“ 4,7 (10)
2. Knysliukas „Ji nėra graži“ 3,83 (6)
3. Knysliukas „Iš kaliausės nuotykių. Nestabilūs paukščiai.“ 2,6 (5)
4. nėra
5. nėra

Bendras vidurkis - 3,558 (0,356 mažiau nei praėjusią savaitę).

Esperanto kalba domisi įvairių šalių ir įvairaus amžiaus žmonės

Baltijos esperantininkų dienos – liepos mėnesį savaitę Latvijos mieste, Ventspilyje, vykęs renginys. Jame dalyvavo ir apie 10 esperanto kalba besidominčių Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistų bei esperanto kalbos užsieniečius ir lietuvaičius mokanti Gražina Opulskienė, turinti Esperanto instituto Hagoje tarptautinį diplomą.
Pasak renginio dalyvių mažeikiškių, įdomūs ir draugiški žmonės, aktyvi programa ir pedantiškai tvarkingas Ventspilio miestas – jau vien dėl to buvo verta čia apsilankyti.

Daug veiklos

Baltijos esperantininkų dienos – ne pirmus metus kurioje nors Baltijos šalyje vykstantis renginys (pernai esperantų kalbos mylėtojai rinkosi Lietuvoje), pritraukiantis nemažai šios kalbos aistruolių. Vien iš Lietuvos šiemet lankėsi per 60 žmonių.
Kiekvieną dieną renginio dalyviai pradėdavo esperanto kalbos pamokėlėmis, kuriose pagal savo mokėjimo lygį tobulindavo jau turimas žinias, dar nemokantys esperantiškai mokėsi jos kalbos pagrindų.
„Veiklos netrūko. Ryte pusantros valandos trukdavo esperanto kalbos paskaitėlės, vėliau galėjai mokytis latvių, kitą dieną – kitos kalbos, o kiekvieną vakarą kultūros centre vykdavo vienos, esperantiškai dainuojančios grupės koncertai. Tačiau programa nebuvo privaloma. Mūsų grupelė po paskaitų dažnai eidavo prie jūros ar šiaip vaikščiodavome po miestą. Juk Ventspilis – toks gražus“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Eglė Končiūtė, jau susikalbanti šia tarptautinio bendravimo kalba.

Esperanto domisi daug įvairaus amžiaus žmonių

Pasak Eglės, ji renginyje patobulino ne tik esperanto kalbos žinias, bet ir kitų, mokykloje mokytųsi, kalbų.
„Su žmonėmis kalbėjomės rusiškai, gatvėse ne vienas kalbino angliškai, o lietuvių Ventspilyje sutikome turbūt daugiausiai – jų buvo ant kiekvieno kampo! Pasitaikė ne vienas juokingas nutikimas. Su vienu esperantininku kalbėjau esperantiškai, nes net nedvejodama maniau, kad jis užsienietis, bet vėliau paaiškėjo, kad ir jis yra lietuvis!“ – juokėsi mergina.
Tokiuose renginiuose, anot jos, merginos, verta dalyvauti dar ir todėl, kad čia susirenka daug įdomių ir gyvenimu besidžiaugiančių žmonių.
„Esperanto kalba domisi ne tik jaunimas, bet ir daug brandaus amžiaus žmonių. Tai mane maloniai nustebino, nes iki tol daugiau sutikau nuolat besiskundžiančių ir viskuo nepatenkintų suaugusiųjų. O čia pamačiau, kad net šešiasdešimtmečiai esperantininkai aktyviai dalyvauja programoje, keliauja į kitame pasaulio krašte vykstantį renginį!“ – teigė mažeikiškė.

Tarsi svajonių mieste

Pirmą kartą apsilankiusią Ventspilyje merginą nustebinta pedantiška tvarka, o patį miestą ji pavadino svajonių miestu.
„Atrodo, kad mieste nėra nė vienos šiukšlės, per savaitę jų mačiau vos dvi. O pabuvus Ventspilio paplūdimy nebe taip traukia į Palangą. Manau, kad ir Lietuvoje galėtų būti tokia tvarka jei, kaip ir Ventspilyje, kas du metrus būtų pastatytos šiukšlinės, o paplūdimiuose – daugiau tualetų, nes daugelis gamtinius reikalus atlieka... kopose. Be to, kai matai tokią tvarką, ir pačiam nekyla rankos šiukšlinti, nes atrodo, kad visi iškart pamatys“, – savo pastebėjimais dalijosi Eglė.
Dar, jos nuomone, Latvijoje labai rūpinamasi jaunimo ateitim.
„Čia, net mažiausiame mieste, yra „skeiterių“ parkai, nemokami atrakcionai ir internetinės svetainės. Ne kartą tą savaitę stebėjomės išgirdę „for free“. Vis negalėjome patikėti: ar tikrai?“– neslėpė nuostabos esperantininkė.
Ventspilyje ne tik nėra Mažeikiuose paplitusių pamėgtos „kebabinių“ (jų apskritai Latvijoje gal trys), bet ir prekybos centrų bei kavinių kur kas mažiau.
„Nors Ventspilis ir kurortinis miestas, čia nei žmonių, nei parduotuvių nėra tiek daug, kiek Palangoje. Tiesiog latviai visur jaučia saiką – tiek kavinėje, tiek namuose, kur visi augina gėles“, –žavėjosi kaimynine šalimi mergina.

Esperanto – visas pasaulis

Jau ketvirtus metus tokiame renginyje dalyvaujanti esperanto kalbos mokytoja Gražina Opulskienė sako kažko naujo nesužinojusi, bet džiaugiasi, kad pačia kalba susidomi vis daugiau žmonių.
„Ką atradau? Ventspilį. Jis man pasirodė be galo tvarkingas ir gražus! O dėl žmonių – džiugu, kad iš Mažeikių jų buvo dvigubai daugiau nei pernai. Mano asmeninis laimėjimas, kad kiekvienais metais savo būrelyje sulaukiu naujų veidų!“ – sakė mokytoja.
Į klausimą: „Ką jums reiškia esperanto“, ji atsakė, kad be esperanto kalbos neįsivaizduojanti savo gyvenimo.
„Ir pati matai: trankausi po visą pasaulį, šiandien Kretoje, po savaitės būsiu Olandijoje. Daugybė draugų taip pat užsienyje. Be esperanto kalbos dabar ir darbo turbūt neturėčiau. Taigi esperanto man yra visas pasaulis!“ – linksmai atsakė G. Opulskienė.

Pertraukos geriausieji kūriniai

Savaitė nuo liepos 12 d. iki liepos 18 d.

Eilės

1. Giedra_Glesum „prieš išvažiuojant“ 4,43 (7)
2. Aiškiaregė „2a. Kairė. Pirmos durys“ 4,1 (10)
3. Tylą Šaukianti Naktis „pauzė“ 4 (5)
4. Arnas „Likti po vieną“ 3,5 (12)
5. Knysliukas „*“ 3 (7)

Proza

1. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (I)“ 4,5 (10)
2. fusion „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša (II)“ 4 (7)
3. Avietinė Avis „Elfai(2)“ 4 (6)
4. travellerintime „Recenzija: the kooks - konk albumas“ 3 (6)
5. -

Bendras geriausiųjų Pertraukos kūrinių balų vidurkis - 3,914 (0,4 daugiau nei praėjusią savaitę ;)). Sveikinimai!

Nidos Akademija. Apžvalga ir pamąstymai

Vasaros Akademija. Apžvalga ir pamąstymai.


Jaunos emocijos ir organizmai, neorganinė poezija ir gliukozės variklis ( pastarąja teko svaigintis po bemiegių naktų). Šiuometinėje „Vasaros akademijoje“ man imponavo būtent šie ingridientai.

Pavieniai jaunųjų filologų, pirmosios knygos konkursai itin trumpas laikas tiesioginiam bendravimui su jaunaisiais kūrėjais. Vardan to,kad jaunieji talentai galėtų atrasti ir būti atrasti 2004 metais Birutės Jonuškaitės iniciatyva startavo projektas „Vasaros akademija“.
Daugiau nei tuzinas jaunųjų kūrėjų šiemet jau penktą kartą, būrėsi Nidoje. Jaunieji „rašeivos“ išklausė dešimties literatūros pamokų ciklą.

- Nidos akademija! Kažkas nepaprastai žvėriškai poetiškai nesuprantamo!, - pamenu Vainiaus Bako žodžius prieš pora metų.. Šiemet į Vasaros Akademiją vaikinas vyko jau trečius metus.Vyko, tačiau suviliotas jūros ir kopų, taip ir pasiliko klajoti Nidoje. Nesuprantami tų meniškų dūšelių sklaidymaisi, nesuprantami buvo ir šiemetiniai Nidos akademijos dalyviai. Sklandžiau tarp pavienių asmenybių,kurios, anot manęs, vis nenorėjo susilipinti į būrį.
Akademijos paskaitų ciklą pradėjo Aidas Marčėnas. Dėmesingas ir kaip pats išsireiškė paskaitos pradžioje – nuobodus. Intelektualiu balsu poetas skaitė interviu su savimi. Lietuvių literatūrai Aidas Marčėnas tikrai reikalingas ir net į mokyklines programas įtrauktas.Taigi visiškai toleruojamas kiekvienos poetiškai iškrypusios asmenybės individualumas. Kiti dėstytojai:Gasparas ir Violeta Aleksos – žaismingi, ironiški ir atviri net įkaušusiems pašnekesiams. Atvirai, mano dūšelė labiau prie tokių literatų ir linksta. Kas dar? Juozas Šikšnelis atskleidęs bibliotekininko paslaptis ir nenorėjęs paimti gliukozės. Tiesa, vėliau dėl nuolatinių gliukozės tablečių siūlymų pasijaučiau nejaukiai. Tai buvo vienas iš tų kartų,kai pamąsčiau,kad rašytojai gali sirgti netik liga,kuri vadinasi „Jei negali nerašyti, rašyk“,bet ir žmogiškomis ligomis. Būtent. Žmonių su žmogiškais įpročiais akademijoje netrūko. Benas Šarka skrajojantis ir atsirandantis, atrodo, visur vienu metu kvepėjo ( bijau suklysti) vyšniniu tabaku. Ištikimas nekomerciniams filmams Šarka, spėjo, ir keliais žodžiais persimesti. Tiesa, ne su visais. Dar viena tiesa, kad rašytojų sąjungos pirmininko praktinė užduotis buvo sukurti operą vaikams. Ir paskutinioji tiesa,kad ne visus dėstytojus paminėjau, gal neįsirėžė į mano poetinio iškrypimo rėmelius,o gal bijau ir suklysti. Vis gi Lietuvos literatūros pasaulio autoritetai mums užsiėmimus vedė, o ne šiaip bet kas iš gatvės. Nors tikiu,kad ir to prašalaičio istorija tinkamai apdorojant – būtų įdomi. O tą teisingai atlikti mus ir bandė pamokyti - teisingai literatūriškai pamatyti ir išsireikšti.
Kartu su akademijos dalyviais aplankėme Tomo Mano trobelę, apžiūrėjome Eduardo Jonušo paveikslus, keliolika kartų užsukome ir į „Maximą“.
Nesinorėjo taip greit pabaigti „Vasaros Akademijos“,nesinori pabaigti ir šios kuklios apžvalgos.Galime tik pasidžiaugti,kad šių metų rudenį startuos ir „Rudens akademija“. Įspūdžių po Nidos pilnos kišenės,o baigtis aprašyta mano dienoraštyje ( dienoraščius rašė visi akademijos dalyviai) tokia laimingai pavargus:
„Jeigu būčiau gyva, parašyčiau ką nors aštraus. Tačiau tenka pasimėgauti minkštomis samanomis,vėlavimu į traukinį, skyrybomis kelte. Ir prisiminimais. Tokiais – liguistais, jūriniais,kvepiančiais vyšniniu tabaku ir meniškomis dūšelėmis.“
Perskaičiau paskutinį įrašą akademijos dalyvės Violetos Marozaitės dienoraštyje, jis buvo kitoks - „Dangumi nuslinko poetai. Viešpatie, duok jiems kasdieninės duonos.“

( Nemunas)

Keliaujančiam jaunimui - nuolaidos ir lengvatos

Pagal neseniai priimtą transporto lengvatų įstatymo pataisą studentai tarpmiestiniais autobusais bei keleiviniais traukiniais pigiau galės keliauti ir per vasarą.Visi kiti jaunuoliai gali pasinaudoti "Lietuvos geležinkelių" organizuojama akcija.

Iš svetur atvykę nuolaidos negaus

Nuo liepos pirmosios dienos įsigyti keleivinio traukino ar tolimojo/priemiestinio autobuso bilietą su 50 procentų nuolaida ir vasaros metu gali visi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose.
„Jei studijuoji Miunchene ar kitame Europos Sąjungos mieste – atvažiavęs į Lietuvą jau ir vasarą galėsi keliauti su 50 procentų nuolaida, tereikės parodyti tarptautinį studento pažymėjimą. Tačiau neseniai Švietimo ministerija pranešė, kad dėl užsienio reikalai dar tik tvarkomi, todėl studentai iš užsienio turės šiek tiek palaukti“, - apie pakeitimus pasakojo UAB "Autobusų parkas" direktorius Juozas Kelmelis.

Padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo

Traukiniais po Lietuvą studentai gali keliauti, nusipirkę bilietus su 50 procentų nuolaida. Tačiau iš jų gali būti pareikalauta ne tik studento pažymėjimo, bet ir asmens tapatybės kortelės.
  Šią vasarą "Lietuvos geležinkeliai" pigiau veža ir moksleivius. Nuo liepos iki rugsėjo pirmosios  jie gali pasinaudoti akcija - "Jaunime, nežiopsok iki 26 metų!" 30 procentų nuolaida traukinio bilietui taikoma jaunuoliams nuo 10-ies iki 26-erių metų.
"Dėl šios akcijos padaugėjo traukiniu keliaujančio jaunimo, o jie – potencialūs mūsų keleiviai ir ateityje“, – neabejojo „AB Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis.
  Norint keliauti su 30 procentų nuolaida, jaunuoliui užtenka parodyti betkokį jo amžių nurodantį dokumentą.

Moksleiviai tikisi nuolaidos

Įstatymų pataisų tikisi ir vidurinių mokyklų moksleiviai, nes jiems keliaujant tarpmiestieniu transportu nei mokslo, nei vasaros metu nuolaidos netaikomos.
 „Manau, kad moksleiviai nuo studentų, tiek pajamomis , tiek poreikiais nedaug skiriasi. Ir vieni, ir kiti mokosi, materialiai dažniausiai priklausomi nuo tėvų. Moksleiviai ypač. Nors kai kas ir pradeda užsidirbti dar mokykloje, bet nelabai gali save išlaikyti. Be to, nereikia pamiršti, kad vis daugiau jaunimo mokosi internetu – ekonomikų, filologų ir pan. mokyklose, kurių sesijos vyksta didžiuosiose miestuose, tad į paskaitas jie keliauja iš savo asmeninių pajamų. Džiugu, kad šią vasarą Lietuvos geležinkeliai pasirūpino ir moksleiviais, todėl galime keliauti su nuolaida “, - pastebėjimais dalijosi būsimoji abiturientė Dovilė.

Pasibaigus Avril koncertui Vilniaus Siemens Arenoje šiek tiek nuliūdau. Mat koncertas labai greitai baigėsi. Avril, kuria žaviuosi ne tik kaip dainininke, bet ir asmenybe nenusivyliau – stiprus ir be fonogramos balsas, gebėjimas groti ne tik gitara, bet ir pianinu, būgnais, įspūdingas šou – visa tai galėjai pamatyti neseniai Vilniuje įvykusiame kanadietės rokerės Avril Lavigne koncerte! O kaip meistriškai Avril valdė publiką – neveltui sakoma, kad ji sugeba scenoje sukelti tikrą audrą: Avril nuolat šokinėjo ir kartu su breiko ir street dance šokėjais trypčiojo scenoje, daug šypsojosi ir aktyviai bendravo su gerbėjais, nors šie ir nebuvo tokie dosnūs dainininkei...Bet apie viską iš pradžių.

Avril Lavigne gerbėjų Lietuvoje nedaug

Maištautoja, rėžiančią tiesą į akis, iš mažyčio Kanados miestelio Napanee, aktyviai domiuosi apie tris metus. Pro mano akis nepraslysdavo nė viena jos asmeninio gyvenimo smulkmena, muzikos naujienos, todėl koncerto Lietuvoje labai laukiau, tik negalėjau įsivaizduoti, kad ji taip greitai aplankys ir mus. Prieš metus netgi rašiau straipsnius Avril fanų tinklapiui – www.alavigne.ten.lt, kur su kitais fanais pasvajodavome apie „kadanors“ ir Lietuvoje įvyksiantį koncertą, „svaigome“ kaip nepakartojama viskas bus. Ir pagaliau išaušo taip ilgai laukta diena –kuri reiškė, kad šiandien Siemens Arenoje išvysime savo žvaigždę! Tik neįsivaizduoju kiek koncerte buvo tikrų jos fanų, o kiek šiaip atėjo pasižiūrėti į užsienio žvaigždę, bet spėju, kad nedaug...Nes bilietai į pasaulinės žvaigždės koncertą nebuvo išpirkti, jų galėjai įsigyti net penkias minutes prieš koncertą – pardavinėjo visi ir ant kiekvieno Siemens Arenos kampo. Na, gal kiek ir perspaudžiau, bet jau pustuštės sėdimos vietos salėje parodė, kad Avril gerbėjų Lietuvoje turi ne tiek ir daug...O jei jų ir yra – tai dauguma 12-mečiai vaikai, kuriems kažin ar daug Avril skiriasi nuo Britney Spears.
Bet tai tik mano nuomonė ir ši pesimistiška gaidelė tikrai nereiškia, kad man nepatiko Avril šou! Priešingai – dainininkė ir jos komanda surengė įspūdingą pasirodymą!

Publika labiausiai šėlo skambant atlikėjos hitams

Daugiausia albumų pernai pardavusi atlikėja atvyko su didele žmonių komanda ir įspūdinga scena su naujausio albumo „The Best Damn Thing“ simbolika: kaukole rožiniame fone. Žvaigždė atsigabeno ne tik garso ir apšvietimo aparatūrą, bet ir savo „firminį“ rožinį pianiną su kuriuo atliko vieną populiariausių savo dainų – „When your gone“, ir rožiniais kristalais padengtą mikrofoną, kuris Avril lydi viso „The Best Damn Ture“ metu. Publika labiausiai siautė per Avril atliekamus hitus: „Girlfriend“, „Hot“, „Sk8ter boy“, „Happy Ending“, kartu su ja traukė dainų žodžius per „I'm with you“, „When your gone“, „Losing grip“ ir t.t. Bet buvo ir tokių žiūrovų, kurie nelabai suprato kas vyksta scenoje – sėdėjo nė truputį nepasijudindami ir šūkaudami ant stovinčiųjų ant kėdžių, kad jo vaikas nemato Avril. Aš turbūt buvau viena iš tų „nelegaliai“ pasilipusių ant kėdžių (po to kai pavargau grūstis priekyje) – iš čia puikiai matėsi visa scena ir salė, tačiau kanadietės pasirodymą puikiai matyti galėjai ir per du didžiulius ekranus scenos kraštuose.

Gerbėjų grumtynės

Kad patektum į pirmoje eilėje stovinčiųjų gretas, o tai reiškia, kad iš visai arti pamatysi žvaigždę ir galbūt ji paspaus tavo ranką, reikėjo iškęsti mažiausiai 2 val spūsties, kur vargina dusinantis karštis, troškulys ir iš visų jėgų grumiasi trylikamečiai paaugliai – spardosi, kumščiuojasi ir ne tik...Be to, kiekvieną sekundę privalai išlikti budrus– daug tokių, kurie lipa tau ant galvos, kad galėtų išstumti tave, o patys būti arčiau scenos. Prisipažinsiu – stovėti priepat scenos krašto per Avril koncertą iki šiol yra mano svajonė, kuri, tikiu, kadanors išsipildys. Stovėti netoli scenos per Vilniuje vykusį koncertą buvo labai realu, nes palyginus su Linkin Park koncertu, buvo nedaug žmonių, bet stovėti pirmoje eilėje praradau viltį, kai 1, 5 val teko kęsti kūnu žliaugiantį prakaitą ir užvertus galvą gaudyti orą. Bet nesigailiu ir tų valandų – stumdytis iš dalies buvo smagu. Supratau kokia kova vyksta tarp gerbėjų per pasaulinių žvaigždžių koncertus!

Interviu su Daiva Čepauskaite

Su Daiva Čepauskaitė susitikome prieš mėnesį,Ragožių kaime. Ten vyko jos pjesės „Atviras lūžis“ inscenizacija. Vėliau su 2005 poezijos pavasario laureate teko susidurti ir rašytojų sąjungos organizuojamoje Nidos Akademijoje. Su poete, dramaturge ir aktore viename kalbėjomės ir  virtualiasiais kanalais:

1.Ar sunku prasimušti į Lietuvos literatūros elitą?
Nelabai žinau, ką tai reiškia, nes aš pati niekada niekur neprasimušinėjau. Ir nemanau, kad priklausau kokiam nors elitui. Tiesiog rašau. Man atrodo, kad to pakanka. Be abejo, reikia turėti šiokį tokį talentą. Nežinau, ar aš jį turiu. Jei taip, tai ne mano nuopelnas, o Dievo dovana. Jei ne - man tiesiog pasisekė...

2. Jūs menininkas, kokioje erdvėje jūs gyvenate? ( bohemoje ar realybėje?)
Šiuo metu gyvenu visiškoje buityje - puodai, košės, sauskelnės ir grindų skuduras...Tokia mano realybė. O anksčiau buvo visko. Nepavadinčiau to bohema, bet naktinis gyvenimas buvo man pažįstamas. Su gera kompanija ir geru buteliu galėjau lėkti, skristi, plaukti, šliaužti bet kur, nors ir į pasaulio kraštą. Kaip ir bet kuris jaunas žmogus turėjau nemažai polėkio, drąsos, įkvėpimo ir nedaug sveiko proto, pareigų ir paklusnumo. Tiesiog buvo ir tebėra įdomu gyventi. Tik dabar kitaip.

3. Jei turėtumėte galimybę išvykti kur norite, kokią vietą/šalį
pasirinktumėte? Kodėl?
Išvykti visam laikui ar laikinai? Nuolatos gyventi nenorėčiau ir negalėčiau niekur kitur, tik Lietuvoj. Ne todėl, kad esu labai jau didelė Lietuvos patriotė, bet tiesiog čia mano brangūs žmonės, mano erdvė, mano kalba. Negalėčiau rašyti jokia kita kalba. O nieko kito daryti nemoku. Plauti grindis už pinigus neįdomu. Geriau tai padarysiu rečiau, bet savo namuose, kur niekas už tai nemoka.
O nulėkti kur nors trumpam pasidairyti labai norėčiau. Net nėra tokios vienos šalies, kuriai atduočiau pirmenybę. Labai noriu į Andaluziją (Ispaniją), kur nors į Lotynų Ameriką, nes nesu ten buvusi. Taip pat ten, kur daugiau gamtos ir mažiau civilizacijos.

4. Kokie Lietuvių ir Užsienio literatūros autoriai / aktoriai Jums imponuoja?
Galima atsakyti vienu žodžiu - geri. Arba vardinti labai ilgai, bet tada vis tiek ką nors pamiršiu paminėti. Todėl atsakysiu labai trumpai: lietuvių autoriai - Donaldas Kajokas ir kiti, užsienio - Wislava Szymborska ir kiti, aktoriai - Rasa Samuolytė ir kiti.

5.Kas Jums apskritai yra kūryba?
Kryžius, kupra, sparnai ir šiek tiek gyvenimo prasmės.

6.Kokios kūrybos reikia šiuolaikinei visuomenei daugiau, lyrikos ar
neišvengiamų modernizmo srovių?
Ko reikia šiuolaikiniei visuomenei, reiktų atlikti sociologinius tyrimus. Kadangi aš tuo neužsiimu, tai galiu tik diletantiškai psamprotauti. Manau, reikia geros kūrybos, o lyrika taip pat gali būti moderni. Turbūt reikia visokių srovių, tegu tik teka, ir kiekvienai upei atsiras bent vienas norintis gerti.

7. Kokie jūsų ateities planai? ( kalbant apie literatūrinį/meninį/ aktorinįgyvenimą)
Rašysiu. Nebevaidinsiu. O jeigu konkrečiau, noriu parašyti ne vieną knygą vaikams (eilėraščių ir pjesių), galbūt kada nors išeis ir mano pjesių knyga suaugusiems. Apie poeziją kol kas patylėsiu, nes tai yra tai, ko niekada neplanavau.
Sekmės.
Daiva Čepauskaitė