Baltijos esperantininkų dienos – liepos mėnesį savaitę Latvijos mieste, Ventspilyje, vykęs renginys. Jame dalyvavo ir apie 10 esperanto kalba besidominčių Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistų bei esperanto kalbos užsieniečius ir lietuvaičius mokanti Gražina Opulskienė, turinti Esperanto instituto Hagoje tarptautinį diplomą.Pasak renginio dalyvių mažeikiškių, įdomūs ir draugiški žmonės, aktyvi programa ir pedantiškai tvarkingas Ventspilio miestas – jau vien dėl to buvo verta čia apsilankyti.
Daug veiklos
Baltijos esperantininkų dienos – ne pirmus metus kurioje nors Baltijos šalyje vykstantis renginys (pernai esperantų kalbos mylėtojai rinkosi Lietuvoje), pritraukiantis nemažai šios kalbos aistruolių. Vien iš Lietuvos šiemet lankėsi per 60 žmonių.
Kiekvieną dieną renginio dalyviai pradėdavo esperanto kalbos pamokėlėmis, kuriose pagal savo mokėjimo lygį tobulindavo jau turimas žinias, dar nemokantys esperantiškai mokėsi jos kalbos pagrindų.
„Veiklos netrūko. Ryte pusantros valandos trukdavo esperanto kalbos paskaitėlės, vėliau galėjai mokytis latvių, kitą dieną – kitos kalbos, o kiekvieną vakarą kultūros centre vykdavo vienos, esperantiškai dainuojančios grupės koncertai. Tačiau programa nebuvo privaloma. Mūsų grupelė po paskaitų dažnai eidavo prie jūros ar šiaip vaikščiodavome po miestą. Juk Ventspilis – toks gražus“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Eglė Končiūtė, jau susikalbanti šia tarptautinio bendravimo kalba.
Esperanto domisi daug įvairaus amžiaus žmonių
Pasak Eglės, ji renginyje patobulino ne tik esperanto kalbos žinias, bet ir kitų, mokykloje mokytųsi, kalbų.
„Su žmonėmis kalbėjomės rusiškai, gatvėse ne vienas kalbino angliškai, o lietuvių Ventspilyje sutikome turbūt daugiausiai – jų buvo ant kiekvieno kampo! Pasitaikė ne vienas juokingas nutikimas. Su vienu esperantininku kalbėjau esperantiškai, nes net nedvejodama maniau, kad jis užsienietis, bet vėliau paaiškėjo, kad ir jis yra lietuvis!“ – juokėsi mergina.
Tokiuose renginiuose, anot jos, merginos, verta dalyvauti dar ir todėl, kad čia susirenka daug įdomių ir gyvenimu besidžiaugiančių žmonių.
„Esperanto kalba domisi ne tik jaunimas, bet ir daug brandaus amžiaus žmonių. Tai mane maloniai nustebino, nes iki tol daugiau sutikau nuolat besiskundžiančių ir viskuo nepatenkintų suaugusiųjų. O čia pamačiau, kad net šešiasdešimtmečiai esperantininkai aktyviai dalyvauja programoje, keliauja į kitame pasaulio krašte vykstantį renginį!“ – teigė mažeikiškė.
Tarsi svajonių mieste
Pirmą kartą apsilankiusią Ventspilyje merginą nustebinta pedantiška tvarka, o patį miestą ji pavadino svajonių miestu.
„Atrodo, kad mieste nėra nė vienos šiukšlės, per savaitę jų mačiau vos dvi. O pabuvus Ventspilio paplūdimy nebe taip traukia į Palangą. Manau, kad ir Lietuvoje galėtų būti tokia tvarka jei, kaip ir Ventspilyje, kas du metrus būtų pastatytos šiukšlinės, o paplūdimiuose – daugiau tualetų, nes daugelis gamtinius reikalus atlieka... kopose. Be to, kai matai tokią tvarką, ir pačiam nekyla rankos šiukšlinti, nes atrodo, kad visi iškart pamatys“, – savo pastebėjimais dalijosi Eglė.
Dar, jos nuomone, Latvijoje labai rūpinamasi jaunimo ateitim.
„Čia, net mažiausiame mieste, yra „skeiterių“ parkai, nemokami atrakcionai ir internetinės svetainės. Ne kartą tą savaitę stebėjomės išgirdę „for free“. Vis negalėjome patikėti: ar tikrai?“– neslėpė nuostabos esperantininkė.
Ventspilyje ne tik nėra Mažeikiuose paplitusių pamėgtos „kebabinių“ (jų apskritai Latvijoje gal trys), bet ir prekybos centrų bei kavinių kur kas mažiau.
„Nors Ventspilis ir kurortinis miestas, čia nei žmonių, nei parduotuvių nėra tiek daug, kiek Palangoje. Tiesiog latviai visur jaučia saiką – tiek kavinėje, tiek namuose, kur visi augina gėles“, –žavėjosi kaimynine šalimi mergina.
Esperanto – visas pasaulis
Jau ketvirtus metus tokiame renginyje dalyvaujanti esperanto kalbos mokytoja Gražina Opulskienė sako kažko naujo nesužinojusi, bet džiaugiasi, kad pačia kalba susidomi vis daugiau žmonių.
„Ką atradau? Ventspilį. Jis man pasirodė be galo tvarkingas ir gražus! O dėl žmonių – džiugu, kad iš Mažeikių jų buvo dvigubai daugiau nei pernai. Mano asmeninis laimėjimas, kad kiekvienais metais savo būrelyje sulaukiu naujų veidų!“ – sakė mokytoja.
Į klausimą: „Ką jums reiškia esperanto“, ji atsakė, kad be esperanto kalbos neįsivaizduojanti savo gyvenimo.
„Ir pati matai: trankausi po visą pasaulį, šiandien Kretoje, po savaitės būsiu Olandijoje. Daugybė draugų taip pat užsienyje. Be esperanto kalbos dabar ir darbo turbūt neturėčiau. Taigi esperanto man yra visas pasaulis!“ – linksmai atsakė G. Opulskienė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą