Mokytis gali visi

Nors vasarą sudaro trys mėnesiai, tačiau paskutinįsis- rugpjūtis- moksleiviams yra pats nelaukiamiausias. Nuo pirmosios šio mėnesio dienos visų mokyklinio amžiaus žmonių galvose ima suktis mintys apie artėjančius mokslus- vieniems baimė, kitiems nenoras, o tretiems, galbūt yra ir tokių, laukimas. Taigi, ką moksleiviai veikia rugpjūčio mėnesį? Tęsia atostogas kaip ir iki šiol, galbūt sėdi namie ir kalena dantimis? O gal tęsdami atostogas galvoja apie artėjančius mokslo metus?

Pasiruošimas mokyklai

Jau Liepos pabaigoje didžiuosiuose prekybos centruose atsiranda mokyklinių prekių mugės. Daugybė rūšių sąsiuvinių, rašiklių, liniuočių, kuprinių ir viso kito, ko moksleiviui gali prireikti kemšant galvą naujomis žiniomis. Tačiau, ar visiems tai prieinama ir įperkama?

„ Aš džiaugiuosi mokyklinių prekių mugėmis,kadangi ten didelis pasirinkimas. Didelis pasirinkimas ne tik prekių atžvilgiu, bet ir kainų. Kiekvienas gali išsirinkti pagal savo kišenę- pradedant pieštukais, baigiant kuprinėmis ir knygomis.Be to, apsipirkinėjant kartu su vaikais, atžaloms atsiranda daugiau iniciatyvos ir noro eiti į mokyklą- juk reikia išbandyti naują parkerį ar pasipuokuoti spalvinga kuprine.“,- sako dviejų mokyklinio amžiaus vaikų mama.

Ir iš tiesų, apsilankę vieno prekybos centro mokyklinių prekių mugėje, galime palyginti: paprastas pieštukas, kaina- 0,50Lt, kitas paprastas pieštukas- 2,50Lt. Puikus įrodymas- apsipirkti gali kiekvienas.

Mokinių nuotaikos artėjant rugsėjo pirmajai

Daugumos moksleivių paklausus, ar laukia mokslo metų, nė nesitikima sulaukti kitokio atsakymo kaip „Ne“.Bet ar tikrai situacija yra tokia prasta?

„Truputį norisi susitikti ir pabendrauti su bendraklasiais, kurių daugelio nemačiau visą vasarą, įdomu, kaip jie atrodo, ar pasikeitė, smalsu sužinoti, kokios buvo jų vasaros atostogos. Bet pagalvojus, kad reikės ir vėl sėdėti pamokose, anksti keltis, ruošti namų darbus tas noras pamatyti klasės draugus nublanksta.“,- sako būsima vienuoliktokė Indrė.

Taigi, mokslo metai moksliviams turi ir teigiamų dalykų, dėl kurių yra laukiami- draugų ir bendraklasių ilgesys skatina norą grįžti į mokyklinį suolą.

Išvada

Išvada viena- mokyklą lankyti gali visi- sąlygos tam puikios. Norite- pirkite brangias mokymosi priemones ir išleiskite virš šimto litų, norite- išleiskite vos trisdešimt. Na, o mokiniams belieka norėti, stengtis ir mokytis- nesvarbu, savarankiškai ar padedamiems draugų.

Kaišiadorių rajono laikraštis

"Atspindžiai"

Bor.

Pojūčiai ir kūryba: pertrauka.lt seminaras

 Jaunos sielos, dar jaunesnis prakaitas spaudžiamas nuo karščio ir kūrybinės įtampos. Kortomis pralošta naktis ir pavargusios šypsenos – tuo man kvepia pertrauka.lt projekto seminaras „Autentikos svarba literatūroje“. Ilgai planuotas seminaras jauniesiems kūrėjams vyko liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Tik nereikia sakyti, kad ši vieta parinkta atsitiktinai. Ji, atrodo, tyčia buvo pritaikyta prie kūrybinės energijos potencialo prieaugio, taip pat, kaip ir užsakytas karštis.

„Buvo įdomu pagaliau su visais susipažinti, nes anksčiau seminaro dalyvius teko sutikti tik pertrauka.lt virtualioje erdvėje. Patiko viskas: žmonės, vieta, aplinkybės. Ir dar tas šernas „ištaškė“. Po dviejų dienų seminaro, savo įspūdžius pasakojo seminaro dalyvis Arnas Aleksandravičius, kuris buvo nustebintas netik jaunųjų „rašeivų“ individualumo, bet ir po mišką lakstančio šerno.

Pertraukiečiai į seminarą rinkosi įvairiai – vieni susitikę laikinojoje sostinėje, kiti jau nuo ryto šturmuojantys liaudies buities muziejaus takus ir vieškelius.

Pirmasis vakaras nustebino netradicine kūrybine užduotimi – literatūriniais šokiais. Seminaro dalyviai visiškai atsitiktinai suskirstyti poromis, pagal visiškai atsitiktinę dainą, vos per kelias minutes, turėjo sukurti literatūrinę improvizaciją. Ir nors viskas vyko taip atsitiktinai, kaip ir šios idėjos gimimas, šokio ir literatūros susijungimas – nustebino teigiamais rezultatais. Pakratę naujo žaidimo obelį ir paskanavę jo vaisių, dalyviai būrėsi į bendravimo salas tarpusavyje.

„Patiko Eugenijos Vaitkevičiūtės paskaita, patiko Viktoro Rudžiansko kritika, patiko, kad organizatoriai suplanavo kiekvieną valandą, patiko naktį sėdėti pavėsinėje vidury miško, patiko naktinėjimas. Tiko patiko, netiko tik, kad seminaro dalyviai susigrupavo į kelis būrelius, bet netradicinės kūrybinės užduotys tai atpirko.“ , - įspūdžius pasakojo Violeta Marozaitė, po seminaro pralėkus daugiau nei savaitei. Ir iš tiesų, viena seminaro dalyvių grupė pasislėpė miško gilumoje, tarsi eilėraščio potekstėje ir bandė dalintis tamsa. Per Olov Enquist rašė, jog meilė gimsta tada, kai kas nors pasidalina savo tamsa su kitu. Pamilti gal ir nespėjome, tačiau susigyventi kūrybingoms asmenybėms seminare – pavyko.

„Kūryba – tam tikra esmė: pojūčiai ir emocijos“ - kalbėjo seminaro vedėja Eugenija Vaitkevičiūtė. Vėliau ji piešė savasties konstrukcijas, kartu su seminaro dalyviais analizavo amžių patikrintus posakius ir kiekvienoje mūsų galvoje tapė po autentikos svarbos suvokimo portretą. Apskritai, seminaro vedėjai Eugenija Vaitkevičiūtė ir Viktoras Rudžianskas skyrėsi, kaip mėgsta mūsų liaudis banaliai išsireikšti – kaip diena nuo nakties. Atrodė, kad susitiko žaismingumas ir pastovumas, lyrika ir modernizmas, kurie sugebėjo susigroti viename orkestre ir pravesti seminarą taip, kad niekas iš ten sudalyvavusių nesuabejotų – seminaras buvo naudingas įvairiapusiškai.

„Buvo smagu, šilta ir miela. Daug žmonių, daug įdomių žmonių, maloni aplinka. Graži vieta. Tiesa, įsivaizdavau Vaitkevičiūtės paskaitą kiek kitaip, tačiau čia gal tik dėl nemiegotos nakties mano lūkesčiai nepasiteisino. Na, o "Literatūriniai šokiai" buvo labai įdomūs, tikrai. Kas dar gero buvo?.. Na, žinoma, atmosfera. Tiesiog nuostabi atmosfera.“ – kalbėjo Gabrielė. Po tokių kolegos žodžių, net nesinori kažko daugiau ir sakyti, kas tos atmosferos neišvagotų ozono skylės.

 

Ar pergalės troškimas trypia Lietuvos vėliavą?

Prasidėjus olimpiadai, kaip žieminiai kailiniai, iš spintos traukiamas ir lietuvių patriotiškumas. Jei esate tikras patriotas, tai dabar turėtumėte negaišti laiko skaitydamas šį straipsnį, o lėkti į parduotuvę nusipirkti tikriems patriotams būdingos atributikos ir būtinai apkarstyti automobilį vėliavėlėmis.

Už pastarąsias jums teks sumokėti nuo kelių iki keliolikos litų. Atminkite, skiriasi tik vieta, kurioje pirksite, o Lietuvos vėliava išlieka nepakitusi. Pakitimai pastebimi tik vėliau, kai pamesta vėliava yra trypiama praeivių, mašinų ir žmonių abejingumo.

Gražu, kad nors tokia patriotiškumo siela sklando virš mūsų šalies. Gražu ir gaila, kad šis patriotiškumo rodymas reliatyvus, ir kad vis dar nemokame neperlenkti lazdos. Galbūt nenorėdami, tačiau patys pasityčiojame iš savo valstybinių simbolių ir net nesuprasdami pažeidžiame įstatymus. Sirgaliai nebejausdami saiko išsipaišo ne tik skruostus, bet ir krūtines, užsideda klounų perukus su Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis.

Plačiau - http://www.lrytas.lt/-12192908981219080861-p1-laiškai-redaktoriui-ar-pergalės-troškimas-trypia-lietuvos-vėliavą.htm

Seni guoliai- ryžtingas jaunimo žingsnis

Renginys, apie kurį sužinojo tik patys stipriausi ir labiausiai tuo susidomėję riedlentininkai. Vieta, kurią dauguma jonaviečių praeina kasdien, tačiau retas užsuka- riedlenčių parkas, nuolat pilnas jaunuolių su „lentomis“, kaip jie patys jas vadina.Ir dar nei karto jokio miesto savivaldybės nefinansuotas renginys- riedlentininkų varžybos.

Kas to kaltininkas?

Du jaunuoliai, kuriuos kasdien galima sutikti Jonavos riedlenčių parke. Tai- Tomas Bilevičius ir Dovydas Auglys. Šie du vaikinukai dar pavasario pabaigoje sužinoję, jog Jonavos Savivaldybė skelbia jaunimo projektų finansavimo konkursą, pareiškė savo norą įgyvendinti riedlentininkų suvažiavimą- varžybas Jaunųjų tautininkų organizacijos vice pirmininkui Šarūnui Navickui- mat šis, anot vaikinukų, turi patirties projektų rašyme ir yra įsitraukęs į jaunimo visuomeninę veiklą. Ilgai netrukus, projektas, pavadintas „Senais guoliais“, buvo parašytas ir gulėjo ant Jonavos jaunimo reikalų koordinatorės stalo.

Problema

Pasirodo, kad šie du jaunuoliai ne šiaip sau sumanė pasilinksminti. Projekto pagrindinis tikslas- perstumdyti riedlenčių parko rampas. Jonavos riedlentininkai skundžiasi, kad šios sustatytos taip, kad pusė jų nė nenaudojamos, o Tomas ir Dovydas ne tik skundėsi- jie ryžtingai ėmėsi spręsti šią problemą.

Rezultatas

„Seni guoliai“ prasidėjo rugpjūčio 23 dienos vidurdienį. Parke sukiojosi ir triukus tobulino riedlentininkai iš visos Lietuvos- Kauno, Ukmergės, Radviliškio, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir, žinoma, Jonavos. Į varžybas užsiregistravo dvidešimt du dalyviai, kurių pasirodymai truko po minutę su puse. Riedlentininkų triukus komentavo Saulius Baradinskas- smagios replikos suteikė nemažai žavesio visam renginiui. Visų varžybų metu skambėjo muzika, kuri traukė praeivius, ir neilgai trukus aplink riedlenčių parką būriavosi jonaviečiai.


„Kai vasarą pamačiau tuos du jaunuolius(kalba apie Tomą ir Dovydą aut.past.), maniau, kad jiems nieko neišeis. Tačiau klydau. Renginys puikus!“,- stebėjosi Jonavos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Vladimiras Kornijevskis.

Kad ir kaip smagu buvo, pasirodymus nutraukė stiprus lietus. Varžybų teisėjai susimavę jau pasirodžiusių riedlentininkų taškus, išrinko geriausiuosius.Trečiąją vietą užėmė Arvis (Arvydas), antrąją- kaunietis Liutauras, o geriausiuoju tapo Andrius Ūsas. Pakalbinome nugalėtoją.

Nuo kada važinėji?

Nuo seniai.Tikrai seniai. Nepamenu net. Turbūt nuo 2003m.Neee.Nuo 2004m.

Kas paskatino užsiimti riedlenčių sportu?

Kaimynai. Matydamas, kaip jie važinėja ir atlikinėja įspūdingus triukus kieme, pats panorau tai išbandyti.

Kaip vertini šį renginį?

Važiuoju į visus tokio pobūdžio renginius, apie kuriuos tik sužinau, ir šį vertinu gan gerai. Viskas puiku- žmonės, vedėjai, prizai, muzika, atmosfera.Minusų nematau.


Nors renginys ir buvo trumpesnis, nei tikėtasi, tačiau girdėjau, jog riedlentininkai pradėjus lyti rado vietą, kur linksmybes pratęsė. Galima pasidžiaugti – Jonavos savivaldybė pirmoji „išdrįso“ finansuoti tokio pobūdžio renginį- juk riedlentės priskiriamos prie gatvės kultūros, kurios valdžia „baidosi“. Taip pat smagu, jog jaunimas pradeda drąsiau reikšti savo norus ir jiems tai puikiai sekasi- galbūt „Seni guoliai“ taps tuo renginiu, kuris padrąsins jaunimą ateityje stengtis įgyvendinti savo idėjas.

P.S. Renginio organizatoriai žemai lenkiasi rėmėjams, be kurių nebūtų nei muzikos, nei puikių prizų- riedlenčių ir marškinėlių- nei pačio renginio. Tai- Jonavos Savivaldybė, baras-restoranas „Arma“,“Right Shop“ ir skater.lt.



Bor.

Gaivus kūno kvapas gali kainuoti sveikatą?

Šalies žiniasklaidoje neseniai pasirodė pranešimas: britų mokslininkų atlikti tyrimai sukėlė įtarimą, kad dezodorantai, be kurių šiandien sunkiai išsiverstume, gali sukelti krūties vėžį.
Apie dezodarantų žalą prabilta ne pirmą kartą – gydytojai kalbėjo, kad jie gali sukelti odos alergiją, be to, užsikimšus plauko folikului gali susiformuoti cista. Tačiau panašu, kad žmonės apie galimas pasekmes žino nedaug, nes dezodorantų – ypač antiperspirantų, perka tiek pat, o vasarą netgi daugiau.

Ką mums siūlo prekybininkai

Visų pirma, kuo skiriasi dezodorantai nuo dezodorantų antiperspirantų? Kosmetines priemones reklamuojančiuose internetiniuose puslapiuose rašoma, kad dezodorantai prakaitavimo nestabdo, tik panaikina nemalonų kvapą, tad juos prekiautojai siūlo rinktis tiems, kieno prakaito kvapas nėra itin stiprus. O jei norima atsikratyti ne tik nemalonaus kvapo, bet ir sumažinti prakaitavimą, puikiai tiks antiperspirantai, kuriuose yra metalo druskų. Jie slopina ilgalaikį prakaitavimą, patikimai sumažina prakaitavimą ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo.
Dar geriau rinktis dezodorantus su antibakteriniais priedais – stabdo mikroorganizmų, visų blogybių pradininkų, dauginimąsi.
Tačiau nereikėtų aklai tikėti viskuo, ką apie dezodorantų privalumus pasakoja prekybininkai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad dezodorantai su antibakteriniais priedais sunaikina ne tik "blogas", bet ir "geras" bakterijas, todėl gali susiformuoti odos disbakteriozė ir susidaryti disbalansas tarp įvairių bakterijų rūšių. Taip pat vienas iš tokių metalų, kurio yra antiperspirantuose(paprastuose dezodorantuose jo yra mažiau), pasak britų mokslininkų neseniai atliktų tyrimų, gali įtakoti krūties vėžį ar netgi sukelti šią ligą.

Vėžį sukeliantis metalas – aliuminis

Britų mokslininkai, pastebėję, kad viršutinėje išorinėje krūties srityje, arčiau pažasties, navikai atsiranda dažniau nei kitose krūties srityse pradėjo tyrimus. Mat atsirado hipotezė, kad krūties vėžiui vystytis įtakos gali turėti asmens higienos priemonės.
Iš pradžių mokslininkai pradėjo tirti į dezodorantų sudėtį įeinančius konservantus. Neradę įrodymų, kad jie gali didinti vėžio atsiradimo riziką, susidomėjo į dezodorantų sudėtį įeinančio aliuminio poveikiu organizmui. Pastebėta, kad dažnai naudojant dezodorantus antiperspirantus pažasties srityje padidėja aliuminio koncentracija, kuris, patekęs į žmogaus kūną padeda vystytis vėžiui.
„Iki šiol aliuminis nebuvo laikomas vėžį sukeliančiu metalu, tačiau dabar jo poveikis krūties vėžiui jau nustatytas“, - interneto portalui „delfi“ pasakojo Onkologijos instituto Vėžio biologijos laboratorijos vedėjas dr. Kęstutis Sužiedėlis.
Dar didesnis susidomėjimas aliuminiu kilo ištyrus krūties navikų cheminę sudėtį. Paaiškėjo, kad juose gerokai padidėjusi aliuminio koncentracija. Kuo navikas būdavo arčiau pažasties, tuo aliuminio koncentracija jame buvo didesnė.
Pasak gydytojo K. Sužiedėlio, tvirto pagrindo susieti dezodorantų vartojimą ir krūties vėžį nėra, tačiau įtarimai, kad jų cheminė sudėtis gali turėti įtakos ligai, lieka. Taip pat medikas patarė dezodorantų kolkas neatsisakyti, bet nebenaudoti jų iš karto po skutimosi. Mat pastebėta, kad medžiagos geriau įsisavinamos, jei pažastys yra ką tik nuskustos.

Gausiai prakaituojantiems tinka rūgštis

Mažeikių ligoninėa gydytoja dermatovenerologė Adelė Petrošienė sakė, kad apie mokslininkų sukeltą įtarimą, jog dezodorantai gali sukelti krūties vėžį, dar negirdėjo, tačiau atvejų, kai šie sukelia odos alergiją pasitaiko ne vienas.
„Pažastų oda itin jautri, todėl neteisingai naudojantis dezodorantais gali kilti problemų. Tarkim, jei dezodorantas purškiamas prieš tai nenusiprausus, ant nešvarios odos, jis užkemša prakaito liaukų latakėlius ir gali sukelti pūlingą odos uždegimą. Taip pat vartojant priemones nuo prakaitavimo reikėtų vengti saulės spindulių, mat kai kurie dezodorantai chemiškai reaguoja su jais, todėl po pasideginimo saulėje ant odos gali atsirasti pigmentinių dėmių, kurios dings tik po kelių savaičių“, – pasakojo odos gydytoja.
A.Petrošienės taip pat paklausėme patarimo, ką daryti tiems žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, bet norėtų išvengti dezodorantų antiperspirantų žalos.
Gydytoja patarė ieškoti liaudiškų gydymosi metodų. Tam, pasak jos, puikiai tinka actas ar citrinos rūgštis. O jei be dezodoranto neišsiverčiama, geriau jį pirkti vaistinėje, kur prekės yra testuotos ir mažesnė tikimybė, kad sukels odos alergiją.

Belieka laukti ir „kvepėti“


Kol aliuminio poveikio tyrinėtojai bando įrodyti, kad šis metalas į organizmą pateko per dezodorantus, nusprendėme pasidomėti, kiek apie dezodorantų ir antiperspirantų žalą yra informuoti mažeikiškiai.
Susisiekėme su didžiausiomis kosmetikos parduotuvėmis Mažeikiuose: „Drogas“, „Jums“, „Eurokos“ ir sužinojome, kad tiek dezodorantus, tiek antiperspirantus mažeikiškiai perka tiek pat, kiek visada, o vasaros metu, kai gausiau prakaituojama, prekybininkai jų parduoda netgi daugiau.
Iš dezodorantų perkamumo galime spręsti, kad mažeikiškiai apie mokslininkų sukeltą įtarimą, kad dezodorantai gali sukelti krūties vėžį, dar negirdėjo arba kolkas girdėjo tik nuotrupas.
Ir nors mokslininkai aliuminio ir krūties vėžio priklausomybės dar negali įrodyti, jie šia hipoteze neabejoja ir ketina ją patvirtinti eksperimentais. Tačiau išsamesniems tyrimams kol kas stinga pinigų.
Tad mums belieka dvi išeitys: arba laukti ir toliau kvepintis dezodorantais antiperspirantais, guodžiantis, kad jie nesukelia krūties vėžio, arba laukti ir...dvokti prakaitu.
Tai, pasak A.Petrošienės, tinka tiems, kurie paniškai bijo mirtinos ligos.

Algimantas Masiulis 1931 06 10 - 2008 08 19

Šį rytą Kaune, savo namuose, po žarnyno ligos mirė žinomas lietuvių aktorius Algimantas Masiulis. Aktoriui buvo atlikta žarnyno operacija, po kurios jis išvyko reabilitacijai į Birštoną.
A. Masiulis vaidino Kauno dramos teatre, Panevėžio teatre, bei kine, sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų. Visiškai neseniai A. Masiulis filmavosi Vytauto V. Landsbergio filme ,,Kai aš buvau partizanas“, kuriame ir sukūrė paskutinį savo (senio) vaidmenį.
Po mėnesio aktorius būtų sulaukęs 60 metų savo vaidybinės veiklos jubiliejaus.

Jaunuolių jausmai rudenėjant

Sėdžiu rugpjūčio vakare po obelimi. Raudonas dangaus skliautas žada vėjuotą rytojų. Saulė graži, šiek tiek purpurinė, nors kaskart vis tamsesnė. Rudenėja juk ir pranašiška gamta kiekvieną dieną to paties nežada...
Nors ir į kietą, saulės įšildytą žemę neramiai kaukši obuoliai ir ūmai pradėjus lyti padange praskuodžia žaibo strėlė, gamta vistiek didelių šunybių dar neišdarinėja... Gamta tai gamta, juk ji – kaip ant delno, tačiau kas tokiu laiku, rudenėjant, dedasi jaunuolio širdyje, kas?..
Taigi aš, pats būdamas dar visai jaunas, ir sumaniau apklausti kūrybingus jaunuolius, kaip jie jaučiasi paskutinėmis vasaros dienomis. Dėkoju Viktorijai, Jurgiui, Violetai, Sauliui ir Ramunei – jaunuoliams, sutikusiems išsakyti savo nuomonę.
Viktorija:
,,Vasara man yra pats darbymetis, kai galiu įgyvendinti tai, ko nespėju per visus mokslo metus, todėl visad baigiantis vasarai apninka toks gana slogus laukimas ir žinojimas, kad ir vėl būsi apribotas pilnai savo realizacijai.“
Jurgis:
,,Visiškai neliūdžiu, kad vasara baigiasi. Juk turi baigtis! Per šias ilgąsias atostogas šiek tiek dirbau, už atlyginimą nusipirkau knygų, dabar jau visiškai pasiruošiau mokslo metams... Po teisybei, mokslo metai man mielesni, nei vasara, mat besimokydamas netik tobulėju, bet ir išsiritu iš to savo kieto kiauto.“
Violeta:
,, Neesu niurgzlė, manęs nebaugina greitai bėgantis laikas. Vasarą man naudingiausiai praeina, kai aš atsipalaiduoju, poilsiauju... Tada ir sveikata į kūną, ir mintys į galvą plūsta. Paskutinėmis vasaros dienomis ,,negedžiu“ ilgųjų atostogų, priešingai – džiaugiuosi vis dar mielomis (nors kartais ir nemaloniomis) dangaus dovanomis – purpuriniu dangumi vakare, maloniu vėjeliu ryte...“
Saulius:
,,Visada jaučiu didelį entuziazmą, - jis atsispindi ir mano kūryboje, ir mano gyvenime, ir veikloje vasarą. Kiekvieną vasarą pasiryžtu dideliems darbams, tačiau, gaila, jie kartais pranoksta mano jėgas. Tačiau ši vasara man buvo itin sėkminga – parašiau ilgą apsakymą, jis kai kam pasirodė vertas apdovanojimo... Savaime suprantama, kad poilsiui laiko liko nedaug, tai aš dabar ir stengiuosi šiek tiek pailsėti prieš naujus mokslo metus.“
Ramunė:
,,Retai sėdžiu sudėjus rankas, juolab vasarą. Juk reikia sutvarkyt daržus, nuskint derlių... Žiemą galiu paskaityti knygą, panaršyti internete, o vasarą – jokiu būdu... Esu darbininkė, sode plušu ištisus pusdienius, šaukštą į ranką retai paimu – pats darbas jau man šiokiu tokiu penu tampa. Dabar, kol dar šiltos dienos, poilsiauju prie Baltijos jūros, džiaugiuosi, kiekvieną vasarą galinti stiprinti save fiziškai namuose, o po to puikiai pailsėti Palangoje.“