Sėdžiu rugpjūčio vakare po obelimi. Raudonas dangaus skliautas žada vėjuotą rytojų. Saulė graži, šiek tiek purpurinė, nors kaskart vis tamsesnė. Rudenėja juk ir pranašiška gamta kiekvieną dieną to paties nežada...
Nors ir į kietą, saulės įšildytą žemę neramiai kaukši obuoliai ir ūmai pradėjus lyti padange praskuodžia žaibo strėlė, gamta vistiek didelių šunybių dar neišdarinėja... Gamta tai gamta, juk ji – kaip ant delno, tačiau kas tokiu laiku, rudenėjant, dedasi jaunuolio širdyje, kas?..
Taigi aš, pats būdamas dar visai jaunas, ir sumaniau apklausti kūrybingus jaunuolius, kaip jie jaučiasi paskutinėmis vasaros dienomis. Dėkoju Viktorijai, Jurgiui, Violetai, Sauliui ir Ramunei – jaunuoliams, sutikusiems išsakyti savo nuomonę.
Viktorija:
,,Vasara man yra pats darbymetis, kai galiu įgyvendinti tai, ko nespėju per visus mokslo metus, todėl visad baigiantis vasarai apninka toks gana slogus laukimas ir žinojimas, kad ir vėl būsi apribotas pilnai savo realizacijai.“
Jurgis:
,,Visiškai neliūdžiu, kad vasara baigiasi. Juk turi baigtis! Per šias ilgąsias atostogas šiek tiek dirbau, už atlyginimą nusipirkau knygų, dabar jau visiškai pasiruošiau mokslo metams... Po teisybei, mokslo metai man mielesni, nei vasara, mat besimokydamas netik tobulėju, bet ir išsiritu iš to savo kieto kiauto.“
Violeta:
,, Neesu niurgzlė, manęs nebaugina greitai bėgantis laikas. Vasarą man naudingiausiai praeina, kai aš atsipalaiduoju, poilsiauju... Tada ir sveikata į kūną, ir mintys į galvą plūsta. Paskutinėmis vasaros dienomis ,,negedžiu“ ilgųjų atostogų, priešingai – džiaugiuosi vis dar mielomis (nors kartais ir nemaloniomis) dangaus dovanomis – purpuriniu dangumi vakare, maloniu vėjeliu ryte...“
Saulius:
,,Visada jaučiu didelį entuziazmą, - jis atsispindi ir mano kūryboje, ir mano gyvenime, ir veikloje vasarą. Kiekvieną vasarą pasiryžtu dideliems darbams, tačiau, gaila, jie kartais pranoksta mano jėgas. Tačiau ši vasara man buvo itin sėkminga – parašiau ilgą apsakymą, jis kai kam pasirodė vertas apdovanojimo... Savaime suprantama, kad poilsiui laiko liko nedaug, tai aš dabar ir stengiuosi šiek tiek pailsėti prieš naujus mokslo metus.“
Ramunė:
,,Retai sėdžiu sudėjus rankas, juolab vasarą. Juk reikia sutvarkyt daržus, nuskint derlių... Žiemą galiu paskaityti knygą, panaršyti internete, o vasarą – jokiu būdu... Esu darbininkė, sode plušu ištisus pusdienius, šaukštą į ranką retai paimu – pats darbas jau man šiokiu tokiu penu tampa. Dabar, kol dar šiltos dienos, poilsiauju prie Baltijos jūros, džiaugiuosi, kiekvieną vasarą galinti stiprinti save fiziškai namuose, o po to puikiai pailsėti Palangoje.“
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą