Jaunos sielos, dar jaunesnis prakaitas spaudžiamas nuo karščio ir kūrybinės įtampos. Kortomis pralošta naktis ir pavargusios šypsenos – tuo man kvepia pertrauka.lt projekto seminaras „Autentikos svarba literatūroje“. Ilgai planuotas seminaras jauniesiems kūrėjams vyko liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Tik nereikia sakyti, kad ši vieta parinkta atsitiktinai. Ji, atrodo, tyčia buvo pritaikyta prie kūrybinės energijos potencialo prieaugio, taip pat, kaip ir užsakytas karštis.
„Buvo įdomu pagaliau su visais susipažinti, nes anksčiau seminaro dalyvius teko sutikti tik pertrauka.lt virtualioje erdvėje. Patiko viskas: žmonės, vieta, aplinkybės. Ir dar tas šernas „ištaškė“. Po dviejų dienų seminaro, savo įspūdžius pasakojo seminaro dalyvis Arnas Aleksandravičius, kuris buvo nustebintas netik jaunųjų „rašeivų“ individualumo, bet ir po mišką lakstančio šerno.
Pertraukiečiai į seminarą rinkosi įvairiai – vieni susitikę laikinojoje sostinėje, kiti jau nuo ryto šturmuojantys liaudies buities muziejaus takus ir vieškelius.
Pirmasis vakaras nustebino netradicine kūrybine užduotimi – literatūriniais šokiais. Seminaro dalyviai visiškai atsitiktinai suskirstyti poromis, pagal visiškai atsitiktinę dainą, vos per kelias minutes, turėjo sukurti literatūrinę improvizaciją. Ir nors viskas vyko taip atsitiktinai, kaip ir šios idėjos gimimas, šokio ir literatūros susijungimas – nustebino teigiamais rezultatais. Pakratę naujo žaidimo obelį ir paskanavę jo vaisių, dalyviai būrėsi į bendravimo salas tarpusavyje.
„Patiko Eugenijos Vaitkevičiūtės paskaita, patiko Viktoro Rudžiansko kritika, patiko, kad organizatoriai suplanavo kiekvieną valandą, patiko naktį sėdėti pavėsinėje vidury miško, patiko naktinėjimas. Tiko patiko, netiko tik, kad seminaro dalyviai susigrupavo į kelis būrelius, bet netradicinės kūrybinės užduotys tai atpirko.“ , - įspūdžius pasakojo Violeta Marozaitė, po seminaro pralėkus daugiau nei savaitei. Ir iš tiesų, viena seminaro dalyvių grupė pasislėpė miško gilumoje, tarsi eilėraščio potekstėje ir bandė dalintis tamsa. Per Olov Enquist rašė, jog meilė gimsta tada, kai kas nors pasidalina savo tamsa su kitu. Pamilti gal ir nespėjome, tačiau susigyventi kūrybingoms asmenybėms seminare – pavyko.
„Kūryba – tam tikra esmė: pojūčiai ir emocijos“ - kalbėjo seminaro vedėja Eugenija Vaitkevičiūtė. Vėliau ji piešė savasties konstrukcijas, kartu su seminaro dalyviais analizavo amžių patikrintus posakius ir kiekvienoje mūsų galvoje tapė po autentikos svarbos suvokimo portretą. Apskritai, seminaro vedėjai Eugenija Vaitkevičiūtė ir Viktoras Rudžianskas skyrėsi, kaip mėgsta mūsų liaudis banaliai išsireikšti – kaip diena nuo nakties. Atrodė, kad susitiko žaismingumas ir pastovumas, lyrika ir modernizmas, kurie sugebėjo susigroti viename orkestre ir pravesti seminarą taip, kad niekas iš ten sudalyvavusių nesuabejotų – seminaras buvo naudingas įvairiapusiškai.
„Buvo smagu, šilta ir miela. Daug žmonių, daug įdomių žmonių, maloni aplinka. Graži vieta. Tiesa, įsivaizdavau Vaitkevičiūtės paskaitą kiek kitaip, tačiau čia gal tik dėl nemiegotos nakties mano lūkesčiai nepasiteisino. Na, o "Literatūriniai šokiai" buvo labai įdomūs, tikrai. Kas dar gero buvo?.. Na, žinoma, atmosfera. Tiesiog nuostabi atmosfera.“ – kalbėjo Gabrielė. Po tokių kolegos žodžių, net nesinori kažko daugiau ir sakyti, kas tos atmosferos neišvagotų ozono skylės.
1 komentaras:
ne kiekvienoje, o kiekvieno galvoje ;) nors gal buvo mūsų tarpe ir slibinų, kurie turėjo po devynias ir jas labai gerai slėpė ;) xe xe
Rašyti komentarą