Kai ateina pusmečio galas, dauguma staiga apsižiūrime - O, tu nelaimingoji lėlė barbe, kiek pas mane skolų,kiek pažymių,kurie man visai nepatinka. Tada tampame it neėdusios katės, trinamės mokytojams aplink, maišomės po kojomis ir zirziame - Gal galima taisytis? O ką, ten mokytoja man dar reikia atsiskaityti, net nežinojau.. Atsiranda ir tokių,kurie inkščia, laižosi ir mutuoja visai ne į alkanas kates,o į nuskriaustus šunelius. Bet aš šiandien ne tik apie tai.
Kaip apsisaugoti nuo spaudimo mokslo metų gale ir priverstinio padlaižiavimo mokytojams?
Numanau,kad atsakymas būtų - lankyti pamokas, mokytis laiku ir tada paskutines kelias savaites nesuksi sau galvos. Tačiau, kas geriau? Pusmetį sau lengvai gyventi ir vėliau dvi savaites vaidinti katę, žirafą ar dar kokį padarą visiškai ala nesusipratųsį kas vyksta, ar visą pusmetį arti, arti,arti atsiduoti darbui ir paskutines savaites vietoj to,kad sau laisvai pamiršti apie mokymosi šventovę - niekur nesijudinti iš namų. Bet ne, tada jau taip neišeina,kai pareigingumas įaugęs į odą. ( kaip man akiniai į nosį).
Šį trumpą gyvenimo tiesų ir netiesų pamąstymą baigsiu tuo,kad gyvenkime taip kaip mums patinkja ir tinka gyventi,kol sugebame balansuoti ant ribos,kuri vadinasi - DAR VISKAS GERAI. NEs elgiantis pagal kitų nustatyus standartėlius ar norus,nei išmoksime, nei pasieksime, nei žmonėmis vadinsimės.
Aš už Žmones ir už rinkimus rudenį ( grybų rinkimus)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
sauniai;]as visad uz tai, kad elgtumes taip kaip mums patinka, kiek galime laizyt kitiems subines?;D bet kaip zinome kad taip elgtumeis reikia turet lb daug drasos;] betkoks isskirtinumas dazniausiai suprantamas kaip trukumas, na bent jau daugelis taip ziuri i viska;]nejaugi bandos jausmas musu prigimtis?;d
Rašyti komentarą