Mokyklų uždarymas.Ar išeitis?

„Šalčininkiečiai sukilo prieš lietuviškų mokyklų uždarymą“, – skelbia balsas.lt straipsnio antraštė;
„Šalčininkų valdžia lietuvišką pagrindinę mokyklą verčia pradine, naikinti lietuviško darželio kol kas nedrįsta“,- informuoja bernardinai.lt; „Aistros dėl Pievėnų mokyklos uždarymo nerimsta,“- rašo santarve.lt. Galbūt kai kurių rajonų ir socialinių sluoksnių žmonės su šia problema susiduria tik skaitydami internete, tačiau kitiems - tai aktualus jų gyvenimo klausimas. Sūnus, dukra, anūkas ar globotinis mokėsi mokykloje, kurioje jam patiko, turėjo ten draugų, o dabar ši mokymosi įstaiga uždaroma. Kas toliau? Reikia ieškoti kitos mokyklos, kuri dažniausiai yra toli nuo gyvenamosios vietos, taigi kyla transporto ir saugumo problemų , o ką jau kalbėti apie vaiko savijautą.

Kur glūdi viso to „šaknys“ ir pradžia? Yra kelios priežastys, kurios nurodomos uždarant mokyklas. Pavyzdžiui, dvi Tetėnų pradinės mokyklos buvo uždarytos dėl to, kad neatitiko higienos reikalavimų. Viena šių mokyklų buvo lenkų(mokėsi dvidešimt vaikų), kita- lietuvių(mokėsi keturiasdešimt vaikų). Taigi šešiasdešimt vaikų liko be mokyklos.Kodėl? Savivaldybė neskyrė pinigų mokyklų sutvarkymui, todėl jas teko uždaryti. Apie moksleivius nebuvo pagalvota .


Dar viena priežastis - per mažas mokinių skaičius. Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodoma, kad mokykla turi veikti, kol joje mokosi ne mažiau nei dešimt mokinių. Tačiau Sudervės pradinė mokykla buvo uždaryta, nors joje mokėsi dešimt vaikų. Priežastys nurodytos nebuvo.


Priežastis, kuri labiausiai apsunkina situaciją, yra lėšų trūkumas. Dažnai mokyklos yra per mažai finansuojamos, kadangi didesnė dalis pinigų yra skiriama kitoms visuomenės institucijoms.Pavyzdžiui, yra nuspręsta, kad iki šių metų rugpjūčio 31d bus uždaryta Jonavos Rimkų pradinė mokykla. „Pagrindinis likvidavimo tikslas – racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas, pertvarkant mokyklų tinklą, tenkinant mokinių poreikius, užtikrinant mokymo ir mokymosi kokybę, efektyvų mokinių ugdymą (si) ir pastoviai mažėjant mokinių skaičiui tikslinga likviduoti Jonavos Rimkų pradinę mokyklą. Likvidavimo pagrindimas yra valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakankamumas“,- rašoma Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendime dėl Jonavos Rimkų pradinės mokyklos likvidavimo.


“Ši mokykla buvo ta vieta, į kurią nesijaudindama leidau savo sūnų.Mes iš visų jėgų stengėmės, kad mokyklos neuždarytų- rašėme peticijas, prašymus, bandėme kalbėti ir įrodyti, kad Jonavos Rimkų pradinė- tai mokykla, kurioje mūsų vaikai jaučiasi saugiai, mokykla, kurioje mokiniams yra suteiktos visos galimybės saviraiškai ir bendravimui.Mokyklos uždarymas buvo pora kartų atidėtas tolesniam laikui vien dėl tėvų aktyvumo, tačiau dabar mums to pasiekti nepavyko. Vienintelis dalykas, kurio išsireikalavome- visa esama klasė su mokytoja bus perkelta į kitą mokyklą „neišbarstant“ vaikų.Mano sūnus nesijaučia drąsiai vien dėl to, kad nenori palikti mokyklos, kurioje jautėsi saugiai ir gerai, bijo svetimos didelės mokyklos, kurioje mokosi daug mokinių.Mokyklos uždarymas kenkia mūsų vaikų psichikai, kadangi mokiniai pripranta prie vietos, erdvės, mokytojų, kurie, kad ir kaip gaila, keisis.“,- pasakoja antroko, kuris mokėsi Jonavos Rimkų pradinėje mokykloje,mama.


Manoma, kad esamą padėtį dar labiau komplikuos įsigaliosianti Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007m, kurios dėka pradės veikti du „greičiai“ ir mažosios valstybės, tokios kaip Lietuva, gaus mažiau lėšų nei didžiosios. Bet yra ir kita mokyklų uždarymo problemos pusė. Būna ir taip, kad mokykla yra finansuojama tiek, kad galėtų išspręsti visus kylančius sunkumus, tačiau mokyklos vadovas nesugeba tinkamai panaudoti gautų lėšų.


Yra spėjimų, kad už viso to slypi mūsų kaimynų lenkų nenoras konkuruoti su lietuviškomis mokyklomis. Vilnijos krašte, lenkų rajonuose, uždarinėjamos lietuvių mokyklos, siekiant mokyti mūsų tautiečius svetimos šalies mokymosi įstaigose. Tokiu būdu po truputį naikinama Lietuva, kadangi lietuvių vaikai mokomi lenkų istorijos lenkų kalba. Ar išeitis leisti vaiką į kitos valstybės mokyklą vietoj to, kad kas rytą jis būtų vežamas į lietuvių mokyklą, esančią toli nuo gyvenamosios vietos?Ir vėl grįžtame prie to, kad mokyklos uždarymas sukelia daugybę problemų .


Matome, kad mokyklų uždarymas nėra išeitis- tai sukelia vieną pagrindinių problemų- mūsų valstybės tautiškumo nykimą. Jaunoji karta yra mūsų šalies ateitis, o mokyklos yra vieta, kurioje formuojamos asmenybės, žmonės, turintys sukurti gražesnę Lietuvą, kurios visi taip norime ir laukiame. O kas dabar vyksta? Galima teigti, kad esama švietimo sistema ir naujoji švietimo reforma, kurios dėka mokyklos uždaromos, griauna mūsų tėvynę. Jei ir toliau mokyklos bus uždarinėjamos, o lietuviai mokysis lenkų kalba arba (o tai būtų blogiausia) dėl finansinių ar tautinių paskatų nesimokys visai, mūsų Lietuva taps pilka mase ir kitos valstybės dalimi. Ar mes to norime?

www.atspindziai.lt
Bor.