„Kino busas" – tai mielas autobusiukas ir jo komanda su būtiniausia kino technika (projektoriumi, garso įranga, ekranu ir t.t.) keliaujantys iš miesto į miestą, aplankant rajonų centrus, mažesnius miestelius, vaikų globos įstaigas ir rodantis lietuviškus ir užsienio šalių filmus vaikams ir jaunimui. Jau antrus metus organizuotas projektas šiemet sulaukė daug besidominčių kinu žiūrovų ir netgi dalyvių! Bene aktyviausiai scenarijus rašė ir projekto organizatoriams siuntė mažeikiškiai, tad nusprendėme pakalbėti su idėjomis trykštančiu mažeikiškiu Žygimantu Stonkumi!

Kas paskatino tave dalyvauti „Kino buse“?

Noras (šypsosi). (Koks noras?) Tiesiog sužinojau apie šį projektą ir užsinorėjau. Nusiunčiau savo idėją, scenarijų, o jie atsirinko tuos, kuriuos galėjai nufilmuoti per vieną dieną. Kiek žinau mažeikiškiai buvo vieni aktyviausių siuntėjų, ne visi buvo atrinkti. Dar reikia ko nors? (Nejaugi scenarijus vertino vien pagal tai ar galima filmuką greitai nufilmuot?) Na nežinau, organizatorių reikėtų paklaust...Dar filmukas turėjo nereikalaut didelių išteklių. (Vertinimo kriterijų nebuvo nurodyta?) Neatsimenu, gal ir buvo (šypsosi).

Kas tau padėjo „susukti“ filmuką?

Mus konsultavo režisierius ir „Kino buso“ vadovas ar kas jis (šiandien nieko nežino, bet visvien šypsosi). (Tai viską filmavai vienas?) Taip, tik jie patarė pakeisti porą dalykų, bet esmę palikau. Kaip sakė pats Antanas (kalba kaip apie geriausią draugą) jis tik spaudė kameros mygtukus, operatoriaus šiaip nebuvo...(Kas tas Antanas?) Tas „Kino buso“ Antanas yra profesionalus aktorius, dar buvo profesionalus režisierius Antanas – iš Vilniaus abu.

Gavote daug patarimų?

Na, nežinau kaip tau papasakot...(sakiau, kad nieko nežino). Daug pasakojo apie patį kiną: istoriją ir didesnius filmus..Tiesa, dieną prieš mano filmuko filmavimą, filmavo kitą filmuką iš Mažeikių, tai aš buvau atėjęs pasižiūrėt.( Kaip vertini kitos grupės darbą?) Gerai vertinu, šaunus filmukas gavosi, jų filmą netgi ilgiau negu mano filmavo...

Ką tau davė „Kino busas“?

Daug. Pavyzdžiui sužinojau koks kino teatre buvo pirmas filmas, apie kino užkulisius ir pan. Sunku dabar atsimint...(Tikrai daug...)

Kokia, tavo nuomone, kino įtaka žmogui?

Nemaža, nes yra daug tokių, kurie šventai tiki, kad taip, kaip nutiko televizijoje, buvo iš tikrųjų. Be to, daugelis visokias „esmeraldas“ žiūri ir dejuoja kaip joms negerai, bet šiaip tai kinas – geras dalykas (šypsosi – įtikino). Ai, nežinau apie įtaką, šiaip jis įtakos neturi (galėjo ir nepakeist nuomonės, visai pasimečiau).

Tiesa, kad „Kino buse“ rodomi nekomerciniai filmai?

Nekomerciniai...nežinau ką tai reiškia. „Tipo“ nereklaminiai? (Taip) Na, taip. Tokius ir rodė – ne pilno metro filmus, bet gerus. (O kas tau yra geras filmas?) Kas yra geras filmas pasakočiau tris dienas ir dar nebaigčiau. (Na, pabandyk keliais sakiniais, pasakyk svarbiausius dalykus) Perdaug sudėtinga (pavargau kamantinėti, tad palikau ramybėje...)

Tai reikalingas „Kino busas“ Lietuvai?

Reikalingas, nes jis daug „dadėjo“. Ne pirmas toks projektas – jie (nesuprantu kas tie jie?) iš pradžių Vilniui „darbavos“, o jau 2 metai po Lietuvą. (Aš ne visai to klausiau) Nu reikalingas ir kodėl jau pasakiau. Pasistengsiu paaiškint (šypsosi). Tai pirmas, kiek žinau, tokio pobūdžio kino edukacinis projektas, kur žmonės konsultuoja, plius iš karto „einama prie praktikos“ su aktoriais ir Antanu ir Antanu (juokiasi). (Pasistenk labiau, nes pagarsėsi kaip nerišliausiai kalbantis režisierius) Antanas Surgailis – iš „Kino buso“, Antanas Gluškinas – režisierius, kuris konsultavo mus. (Kur galima pamatyti tavo kurtą filmuką?) Turiu dvd, internete kiek žinau nėra.

Scenarijų kūrei vienas? Apie ką jis?

Mano scenarijus apie naują klasės mokinį. Jis bijo pavėluoti į mokyklą ir kažkas gatvėje jį partrenkia. (Nesuprantu, kaip susijęs naujokas klasėje ir jį partrenkianti mašina?). Na, jis bėgo per gatvę ir jį partrenkė mašina. Nu, avarija įvyko. (šypsosi) (Na bet kokia mintis čia?) Jei būčiau koks banalistas, sakyčiau, kad filmukas skirtas prevencijai karui keliuose ar kad vaikai nevėluotų į mokyklą. (o jis tikrai ne banalistas) O iš tiesų eidamas į mokyklą 8.03 pamačiau „mirgalkes“ ir supratau, kad kažką partrenkė. Tada ir gimė ši istorija. (Tiesą sakant vis tiek nieko nesupratau) Taip ir bus – baikščiai atsibust bandysi, o ryte vėl mokinsies vaikščiot (šypsosi).
Šia keistoka gaida (nesupratote ne tik jūs, bet prisipažinsiu – ir aš) ir baigėme pokalbį su Žygimantu. Gal meniška vaikino prigimtis, o gal nuovargis kliudė jam koncentruotai kalbėt? Bet visa tai nebeatrodo taip svarbu, kai žinome, kad vaikinas kuria, nes jam patinka kurt, juk taip daug geriau nei „bimbinėt“ ar „šlifuot šalitgatvius“, argi ne tiesa? ;D
Žygimanto kalbėjimo spragas sutiko papildyti jo draugė, „Jaunos Idėjos“ (kino meno jaunimo kolektyvas Mažeikiuose), lyderė Ieva Mickevičiūtė.

Ką įdomaus pamatei, sužinojai šiųmetiniame „Kino buse“?

Buvo parodyti du mažeikiškių – Žygimanto Stonkaus ir Eleonoros Kaušinytės, kurti filmai. Po to rodė tris trumpus, apie 10-15 minučių, filmukus. Pirmojo, iš fotografijų daryto filmuko, pavadinimo nepamenu. Labai sužavėjo filmuko padarymo technika, nes ir pati kiek žinau, ir paskui pasakojo, kad iš nuotraukų nelengva sumontuoti filmą. Taigi likau sužavėta (šypsosi). Vėliau pamatėme kompiuteriu pieštą "Eat shit and die" ("Ėsk šuns šūdą ir dvėsk") – tai trumpa, pamokanti istorija jaunimui ir "Vienas butas šešiems būgnininkams" – šeši būgnininkai nueina į butą ir groja įvairiomis buitinėmis reikmėmis (puodais, knygom, dantų šepetuku ir t.t.) (juokiasi).

Šiame renginyje lankaisi jau antrus metus, nebuvo nuobodu?

Apie filmų kūrimą ir istoriją nieko naujo nesužinojau, nes su tuo pačiu buvau supažindinta ir praeitais metais (šypsosi). Bet papasakojo labai šaunių dalykų. Išgirdau nemažai kuriozų iš filmavimo aikštelės, taip pat sužinojau kaip kūrė filmuką iš foto nuotraukų. Šiek tiek papasakojo ir apie pirmąjį pasaulyje filmą – kai per ekraną žmonėms parodė traukinį jie išsilakstė, nes pagalvojo, kad tas traukinys tikras (šypsosi). Bet svarbiausia, kad projekto vykdytojai labai aktyviai bendravo su publika. Jie klausė įvairių klausimų, o salė spėliojo. Arba salė uždavinėjo klausimus. Žodžiu, smagiai papasakojo apie kiną (šypsosi).

Ar buvo ką veikti tiems, kurie nesidomi kinu?

Tikrai buvo verta nueiti ir tiems, kurie niekada nėra susidūrę su filmų kūrimu. Ten ir filmų parodė gerų ir šiek tiek papasakojo apie jų kūrimą.O ir šiaip mažeikiškiai dažnai skundžiasi, kad Mažeikiuose nėra kino teatro, tai nors į tokį kino vakarą galėjo ateiti (šypsosi). Deja, susirinko nedaug besidominčių. Bet vis tiek "Kino Busas“ - jėga!!!".

Kodėl verta apsilankyti „tokiame“ renginyje arba kodėl „Kino busas“ ypatingas?

Aš apsilankiau, nes čia buvau praitais metais ir man laaabai patiko. Taip pat šiemet atsirado naujovė – filmus kūrė ir kitų miestų jaunuoliai (tarp jų ir mažeikiškiai). O Žygimantą aš pažįstu, tai būtinai norėjau pasižiūrėt. Žodžiu, palaikau kiną ir kuriančius mažeikiškius (šypsosi).
Taip pat, ypač svarbu, kad kino buse rodomi nekomerciniai filmai. Nebent komercija galėtume pavadinti procesą, kai žmogus savo laiko sąskaita gauna dozę kitokio – naujo, „jauno“ kino/filmų.

Kaip manai, kokia kino įtaka žmogui?

Kinas kaip ir knygos gali pamokyti, priversti susimąstyti, peržvelgti savo vertybes. Tereikia mokėti pasirinkti filmus. Ir negriebti pirmo pasitaikiuso "pigaus" filmo.